Atnaujinta 2023-08-07
Apie Kretingos seniūniją
Kretingos seniūnija plyti pietvakarinėje rajono dalyje ir apima 173,03 kv. km. iš kurių – 137,58 kv. km žemės ūkio naudmenos. Yra tankiausiai apgyvendinta seniūnija rajone – 8 085 gyv. (1 kv. km – 48 gyv.) (2011 m.) Seniūnijos teritorijoje yra 31 kaimas, 4-iuose iš jų gyventojų neliko. Didžiausią seniūnijos gyventojų dalį sudaro darbingo, 18–60 m., amžiaus žmonės – 61 %, 1–18 m. – 22 %, 60 m. ir vyresni – 17 %; moterų – 52 %, vyrų – 48%.
Veikia 3 kultūros centrai, 5 mokyklos, 2 darželiai, 3 bibliotekos. Viso yra 10 seniūnaitijų, 5 bendruomenės, 2 tikinčiųjų parapijos. Yra 3 veikiančios kapinės.
Seniūnijai priklauso 195 km kelių, iš jų – 11 km neinventorizuota, 32 km – asfalto danga, 162 km – žvyro danga.
Seniūnijos teritorija teka Tenžės ir Akmenos upės, Tūbausių k. telkšo vienas didžiausių Kretingos r. 0,8 kv.km ploto tvenkinys.
Didžiausia gyvenvietė – Vydmantai (1 787 gyv.), kurie vasarą tampa Palangos kurorto dalimi. Čia gyvenusius žmones mena šalia esančio Kiauleikių k. II–IV a. ir VIII–XIII a. kapinynai.
Netoli – Rūdaičių k. (497 gyv.), kuriame išlikę piliakalnis, alkakalnis ir kapinynai liudija, kad žmonės čia gyveno jau I a. pr. m. e. Kretingos vardą garsina Žibininkų k. įsikūręs turistų ir poilsiautojų pamėgtas pramogų kompleksas HBH „Juozo alus“.
Tarp Vydmantų ir Kretingos yra Pryšmančių k., kuriame žmonės gyveno nuo žalvario amžiaus: apie tai byloja II–XIII a. Kvecių k. pilkapynas bei kapinynas ir Pryšmančių k. I ir II senosios kapinės, abi pavadintos Maro kapeliais.
Prie Tenžės upės stūkso galingas Nagarbos piliakalnis, dėl savo formos vadinamas Bliūdkalniu. Į šiaurę nuo Nagarbos piliakalnio yra Tarvydų k. Jo žemėje XIX a. įsikūrė Dimitravo k., kuriame 1937–1944 m. veikė priverčiamųjų darbų stovykla.
Antra pagal dydį – Padvarių gyvenvietė. Joje išlikęs architektūrinis Kretingos dvaro palivarko pastatų ansamblis bei namas, kuriame 1898 m. atidarytas pirmasis lietuviškasis vaikų darželis.
Viena seniausių vietovių Lietuvoje – Kurmaičių k. Kaime rasta mamuto dantis, slankstelis, akmeninių darbo įrankių, neolito žmogaus kapas, arabiškų monetų lobis. Prie Kurmaičių tvenkinio stūkso piliakalnis, I–VIII a. kapinynai.
Prie Akmenos upės yra rekonstruoti III a. pr. Kr. – II a. pilkapiai, o ties Akmenos ir Dupulčio santaka – X–XIII a. kapinynas. Abipus Akmenos upės plyti Tūbausių k. (230 gyv.), kuriame veikia Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia. Kaimo tvenkinio pakrantėje yra II–XII a. Genčų kapinynas (I, II), o vienintelėje salelėje kyšo mūrinė koplytėlė, ženklinanti čia buvusias Genčų k. senąsias kapines.
Kretingos šiaurės vakarų pakraštyje, už geležinkelio, po karo susiformavo dabartinis Kretingsodžio k., kuriame įsikūrusi Kretingos technologijos ir verslo mokykla.
Yra 8 seniūnaitijos:
- Klibių seniūnatija: Klibių, Daktarų, Traidžių, Voveraičių kaimai
- Kretingsodžio seniūnatija: Kretingsodžio kaimas
- Kurmaičių seniūnatija: Kurmaičių, Tintelių kaimai
- Kvecių seniūnatija: Kvecių kaimas
- Padvarių seniūnatija: Padvarių kaimas
- Rūdaičių seniūnatija: Rūdaičių, Senkų, Ankštakių. kaimai
- Tūbausių seniūnatija: Tūbausių, Genčų, Dimitravo, Tarvydų kaimai
- Žibininkų seniūnatija: Žibininkų, Užpelkių kaimai
Jurgita Bružienė, 2014
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. Iš Oficialiosios statistikos portalas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2013 [žiūrėta 2013 m. gegužės 15 d.]. Prieiga per internetą: <osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyventojai_gyvenamosiose_vietovese.xls/577541de-719c-4946-b8c5-72ce34308bb4>.
- Lietuva: 100 vietų, kurias turite pamatyti. Vilnius: Terra publica. B. m., p. 58. ISBN 978-9955-652-88-5.
- Kretingos rajonas. Klaipėda: Libra Memelensis. 2003, p. 13–14. ISBN 9955-544-13-9.
- Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus]. Iš Savivaldybės administracija, Kretingos seniūnija, 2013 [žiūrėta 2014 m. sausio 7 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/kretingos-seniunija>.
