Atnaujinta 2022-08-30
Lapgaudžių kaimas (išnykęs kaimas)
Lapgaudžių kaimas – rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kartenos seniūnijoje, 5 km į šiaurės rytus nuo Kartenos ir 2 km į pietryčius nuo Kūlupėnų, Minijos kairiajame krante.
Tai mažiausias Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos kaimas, kuriam tenka 53,84 ha žemės.
Kaimui priklausanti žemė apima apie 1,3 km ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir per 400 metrų pločio didžiulį lauką, įsiterpusį tarp rytuose esančių Dauginčių bei į vakarus nusitęsusių Sakuočių kaimų žemių. Pietiniu galu laukas remiasi į Martynaičių kaimą, o šiauriniu – į Minijos kilpą. Didžioji kaimo žemės dalis yra ariama. Tik Minijos slėnis ir pakrantės apaugę mišku.
Rašytiniai istorijos šaltiniai liudija, kad nuo seniausių laikų Lapgaudžių kaimavietės žemė priklausė Dauginčių kaimui.
Plečiantis dirbamos žemės plotams, žemdirbystei tinkamą plėšininę žemę su ganyklomis ir pievomis iš Kartenos dvaro XVIII a. išsinuomojo pasiturintis valstietis Stonkus, įkūręs čia užusienį – už valakais išmatuotos dirbamos žemės ribų esančią vienkieminę nausėdiją. Jo sodyba iškilo dabartinių Lapgaudžių žemės šiaurės rytiniame pakraštyje, aukštumos krašte šalia Minijos slėnio. XVIII a. Dauginčių kaimo žemėlapyje nausėdija vadinama Stonkaus užusieniu.
Vėlesni, 1868 m. ir 1872 m. išleisti Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo topografų parengti Kretingos apylinkių žemėlapiai liudija, kad prabėgus šimtmečiui kiemų nausėdijoje nepadidėjo. Prie Minijos stūksančios aukštumos krašte šalia Lapurvių miško žemėlapiuose tebežymimas vienkiemis, vadinamas Dauginčių užusieniu.
Pobaudžiavinės žemės reformos metu XIX a. antroje pusėje užusienyje buvo suformuoti du vienkieminiai ūkiai. Pirmojo sodyba tebestovėjo senojoje Stonkaus sodybvietėje, o naujoji iškilo pietrytinėje kaimo dalyje, prie senojo kelio į Dauginčius. Apie XIX a. pabaigą užusienis tapo kaimu ir buvo pavadintas Lapgaudžiais.
Vietovardis kildinamas iš pasakojimo, kad kaime gyvenęs apykvailis žmogelis, kuris nieko daugiau nedaręs, o tik gaudęs lapes. Dėl to žmonės jį praminė Lapgaudžiu, o laikui bėgant šis vardas prigijo ir kaimui. Pirmieji kaimo gyventojai vertėsi ne tik žemdirbyste, bet ir lapių gaudymo verslu, kuris tais laikais buvo pelningas.
Pirmąkart Lapgaudžių vardu kaimas pažymėtas Rusijos kariškių 1913 m. parengtame Kartenos apylinkių topografiniame žemėlapyje. Kaime 1913 m. tebestovėjo dvi sodybos, o per pirmąjį Lietuvos gyventojų surašymą 1923 m. buvo trys ūkiai su 22 gyventojais.
Pirmieji kaimo ūkininkai buvo Pranciškus Kubilius ir Šiaulys, bendrai valdę apie 80 ha žemės.
Nedidelis Lapgaudžių kaimas buvo Kartenos parapijos ir valsčiaus užkampyje, atokiau nuo pagrindinių apylinkės kelių. Todėl abiejų pasaulinių karų metu išvengė didesnių pavojų ir nelaimių. Tačiau 1944 m. rudenį Kretingos apskritį užėmus Raudonajai armijai, apylinkėje buvo dislokuota nemažai sovietų karių, plėšikavusių Lapgaudžiuose ir aplinkiniuose kaimuose.
1948 m. Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanu tapo lapgaudiškis Petras Joneckis-Riteris (1924–1991). Jis buvo rinktinės ryšininkas, tėvų namuose slapstė bendražygį. Vėliau išduotas, suimtas ir išvežtas į Kazachstano lagerius. Į Lietuvą grįžo 1961 m., gyveno Kretingoje, o 2002 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Rezistentų teisių komisija pripažino jam po mirties kario savanorio statusą.
Prasidėjus žemės ūkio kolektyvizacijai, Lapgaudžių ir Sakuočių kaimų valstiečiai 1949 m. buvo suvaryti į vieną kolūkį. Visa žemė, gyvuliai ir žemės ūkio padargai buvo suvisuomeninti, tapo kolektyvine nuosavybe. Žemdirbio šeimos poreikiams liko tik sodyba su jai priskirtu nedideliu žemės sklypu. Po kiek laiko kolūkis buvo prijungtas prie Martynaičių ir pavadintas „Pergalės vėliava“.
Stambinant kolektyvinius ūkius ir plečiant dirbamos žemės naudmenas, iš nedidelių kaimų ir vienkieminių sodybų kolūkiečiai buvo keliami į centrinę kolūkio gyvenvietę. Todėl laikui bėgant Lapgaudžių kaimo žemė tuštėjo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, savininkai ar jų nekilnojamojo turto paveldėtojai atsiėmė savo žemės sklypus, tačiau žmonės nuošaliame kaimelyje nebesikūrė. 2001 m. surašymo duomenimis, Lapgaudžiuose buvo likusi 1 sodyba su 2 gyventojais, o nuo tol kaimą mena tušti, ūkininkų dirbami laukai. 2002 m. kaime buvo 1 sodyba. 2011 m. surašymo duomenimis, gyventojų Lapgaudžiuose neužfiksuota.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Lapgaudžiai – lapių gaudytojų vardu pavadintas kaimas. Švyturys, 2019, rugpjūčio 3, p. 5–6.
- Lapgaudžiai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2021 rugpjūčio 19]. [žiūrėta 2022 rugpjūčio 25]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Lapgaud%C5%BEiai>.
