Atnaujinta 2023-08-11
Kupšių kaimas
Kupšiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, Kartenos seniūnijos rytiniame pakraštyje, 6 km į pietryčius nuo Kartenos. Teritorijos plotas – 245,99 ha. Šiaurėje ribojasi su Gaudučiais, rytuose – su Mamiais, pietryčiuose – su Eitučiais, pietuose – su Lubiais, vakaruose – su Lygnugariškiais. Centrine kaimo dalimi iš Mamių link Lygnugariškių teka dešinysis Alanto intakas Karkluojė, į kurią vakarinėje dalyje įteka kairysis jos intakas Pievupalis. Šiaurine kaimo riba teka dar vienas Alanto intakas – Rupšupis. Centrine kaimo dalimi magistralinio kelio Šiauliai–Palanga link praeina rajoninis kelias Kuliai–Šiemuliai–Gaudučiai. Rytinėje kaimo dalyje auga Girelės (žem. Gėrale), o pietinėje – Stončiaus girelės miškai.
Pirmieji naujakuriai Karkluojės pakrantėse ėmė kurtis XVII a. pabaigoje arba XVIII a. pirmoje pusėje, Kartenos dvarininkams ėmus eksportui ir vidaus rinkai kirsti netoli Alanto ir Karkluojės upių santakos augusį dvaro Giralės mišką.
Rašytiniuose šaltiniuose Kupšių (lenk. Kupsze) kaimas sutinkamas nuo XIX a.
Pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Kupšio pavardės, kuri kildintina iš žemaičių žodžio „kupčius“ – pirklys. Tai sufleruoja, kad pirmasis naujakurys galėjo būti ne žemdirbys, o pirklys, išsipirkęs iš dvaro teisę išsikirsti ir išvežti pardavimui dalį miško.
Kaimas kūrėsi prie Karkluojės, atokiau į rytus nuo jos santakos su Alantu. Abipus upelio XIX a. pirmoje pusėje stovėjo 6, o XIX a. viduryje – 5 baudžiauninkų sodybos. Keturios sodybos telkėsi ties dešiniajame krante buvusia kryžkele, o pora vienkiemių stovėjo atokiau į rytus, abipus upelio.
Už išsinuomotą žemę žemdirbiai ėjo lažą grafų Pliaterių Kartenos dvare – Sendvaryje.
Žemdirbių ir jų šeimų narių dvasiniais reikalais rūpinosi Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dvasininkai.
Mirusius artimuosius laidojo Kartenos parapijos kapinėse. Tik savižudžius kaimynus, nekrikštytus mirusius kūdikius ir užkrečiamųjų ligų epidemijų aukas be kunigo palaidodavo šalia esančiose Gaudučių kapinėse.
Panaikinus baudžiavą, žemdirbiams leista išsipirkti dirbtą žemę. Iš viso kaime buvo išmatuoti 36 žemės rėžiai, už kuriuos išperkamuosius mokesčius grafams Pliateriams 1870 m. mokėjo 28 valstiečiai.
Tarp 1895 m. ir 1915 m. kaime stovėjo 7 sodybos, kuriose 1902 m. gyveno 61 valstietis.
XX a. pradžioje stambiausi ūkininkai buvo Pranciškus Jedenkus, Antanas Domarkas ir Antanas Lūža, ūkį perdavęs sūnui Juozapui. Vyriausiąjį sūnų Juozą Lūžą (1911–1978) tėvai išleido į mokslus, jis tapo agronomu, vėliau – lietuvių išeivijos visuomenės veikėju ir spaudos bendradarbiu.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lenkijoje gyvenusiai Kartenos dvarininkei Sofijai Viliopolskai pradėjus išpardavinėti savo žemes, ūkių kaime padvigubėjo.
1923 m. Kupšiuose buvo 13 sodybų ir 87 gyventojai.
Tarpukariu vienas stambiausių ūkininkų buvo Juozapas Domarkas, valdęs 40 ha žemės. Jis mirė 1938 m., nekilnojamąjį turtą palikdamas sūnums Julijonui ir Juozapui. Kitas stambus ūkininkas Aleksandras Jedenkus valdė apie 34 ha žemės. Jam 1936 m. mirus, ūkį pasidalino sūnūs Kazimieras, Julijonas ir Apolinaras.
Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1927 m. visa žemė buvo išskirstyta į vienkieminius ūkius, kurių skaičių papildė bendrosiose ganyklose suformuotos trys nausėdijos.
1939 m. 30 ha savininko Juozapo Lūžos ūkį perėmė jaunėlis sūnus Antanas. Jo sodyboje stovėjo gyvenamasis namas (žem. truoba) ir 4 pagalbiniai-ūkiniai pastatai, buvo iškasti 2 šuliniai – gerasis šeimynai ir prastasis gyvuliams girdyti, o kieme stūksojo didelis medinis kryžius.
Okupacinei Sovietų Sąjungos valdžiai vykdant masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, 1948–1949 m. iš Kupšių kaimo buvo ištremtos 6 ūkininkų šeimos, kurias sudarė 19 asmenų.
Tremtys, žemės ūkio kolektyvizacija ir šalies industrializacija neigiamai paveikė kaimo demografiją. 1970 m. Kupšiuose buvo belikę tik pusė buvusios populiacijos – 42 žmonės.
Įsibėgėjus sovietinei melioracijai, plečiant kolūkių dirbamos žemės plotus ir naikinant vienkiemius, žemdirbių šeimos buvo iškeliamos į kolūkines gyvenvietes. 1989 m. kaime gyveno tik 2 žmonės. Nuo 2001 m. Kupšiuose registruotų gyventojų nebeliko.
2021 m. duomenimis, centrinėje Kupšių kaimo dalyje prie Karkluojės upelio, Domarkų sodybvietėje atstatyta ir registruota vienintelė sodyba.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
KANARSKAS, Julius. Kupšiai. Kaimas prie Karkluojės. Pajūrio naujienos, 2021, sausio 5, p. 6, 15.
Kupšiai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 m. sausio 2 d.], [žiūrėta 2022 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Kup%C5%A1iai>.
