Atnaujinta 2022-08-30
Jurgaičių kaimas (išnykęs kaimas)
Jurgaičiai – istorinė kaimavietė šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, į pietus nuo Salantų, kairiajame Salanto krante.
Kaimas minimas nuo XVII a. Salantų dvaro inventoriuose bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios metrikų knygose ir parapijiečių sąrašuose.
XVII a. pirmoje pusėje į pietus ir pietryčius nuo Salantų miestelio išaugo kelių vienkieminių ūkių nausėdija, pavadinta Jurgaičiais.
Gyvenvietės pavadinimas kilo iš asmenvardžio Jurgaitis daugiskaitos formos. Pirmasis naujakurys tikriausiai buvo valstietis Jurgis, kurio vaikai pagal to meto tradiciją gavo Jurgaičio pavardę, tapusią bendriniu kaimo vardu.
Kaimas buvo kupetinis, susiformavęs savaime – be išankstinio plano. Jo sodybos stovėjo netoli viena kitos abipus Alkupio upelio.
1750 m. Jurgaičiuose buvo 5 katalikų ūkiai, 1821 m. – 5 katalikų sodybos su 35 valstiečiais, 1843 m. – 5 kiemai ir 38 katalikai, o 1846 m. – 5 dūmai (prievolininkų sodybos). 1845 m. kaime gyveno 19 vyrų ir 26 moterys.
Visi gyventojai buvo Salantų katalikų parapijos parapijiečiai.
Kaime apsigyvenusios šeimos tapdavo Salantų dvaro pavaldiniais. Už išsinuomotą ariamą, ganyklų ir šienaujamų pievų žemę kiekviena šeima mokėjo dvaro savininko nustatyto dydžio mokesčius, su savo darbo priemonėmis, įrankiais ir padargais ėjo dvare lažą, kasmet dvarui sunešdavo natūrinę duoklę.
1845 m. parapijiečių sąrašas liudija, kad Jurgaičių kaimo žemdirbiai nebuvo pasiturintys.
1861 m. panaikinus baudžiavą, į laisvę paleistiems valstiečiams buvo leista išsipirkti iki tol iš dvaro nuomotą dirbamą žemę. Vykdant pobaudžiavinę žemės reformą dvarininkai turėjo teisę nuspręsti, kurią žemės dalį paskirs valstiečiams išsipirkti. Jiems buvo leista įvairiuose kaimuose dvarui likusią žemės normą perkelti į vieną valdą ir suformuoti stambų palivarkinį ūkį. Šia teise pasinaudojo ir Salantų dvarininkas Konstantinas Gorskis, Jurgaičių kaimo žemėje tarp Salantų miestelio ir Imbarės kaimo įkūręs Salantų palivarką. Todėl tarp 1861–1866 m. Jurgaičių kaimas buvo panaikintas, sodybos nugriautos, žemė paversta palivarko arimais ir ganyklomis, o valstiečiai iškeldinti į šalia parapinių kapinių išaugusį Gargždelės kaimą.
Lietuvos žemės reformos metu 1922–1924 m. Salantų palivarką suvalstybinus ir pradėjus parceliuoti, jo žemę Lietuvos žemės reformos komisija ėmėsi dalinti buvusiems kumečiams, miestelio ir apylinkės bežemiams ir mažažemiams, taip pat kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės dalyvavusiems kariams. Iš pradžių naujakuriai savo gyvenvietę neoficialiai vadino senuoju Jurgaičių vardu, tačiau 1926 m. naujasis kaimas oficialiai buvo pavadintas Žvainiais.
Parengė Rita Vaitkienė, 2021
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Jurgaičiai (Kretinga). Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. Atnaujinta 2021 rugpj. 19. [žiūrėta 2021-09-20]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Jurgai%C4%8Diai_(Kretinga)>.
- KANARSKAS, Julius. Jurgaičiai. Pobaudžiavinės reformos sunaikintas kaimas. Švyturys, 2019, birželio 29, p. 5.
