Atnaujinta 2020-01-11
Plokščių kaimas
Plokščių kaimo vietovėse pirmieji gyventojai pasirodė priešistoriniais laikais. Tai liudija melioracijos darbų metu aptiktas didelis akmuo su aukurą primenančiu įdubimu. Manoma, kad kaimo pavadinimas kilo iš asmenvardžio Plokštys daugiskaitinės formos.
Kaime tebeauga istorinis Plokščių ąžuolas, kurio amžius siekia Vytauto Didžiojo laikus, tai nuo seno yra kaimo žmonių apeigų ir susibūrimo vieta. Jis paskelbtas gamtos paminklu, drevėje įrengta koplytėlė.
1923 m. kaime buvo 13 ūkių ir 102 gyv. Pokario metais aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės partizanai.
Įkūrus kolūkius, Plokščiai kurį laiką buvo centrinė ūkio gyvenvietė, joje veikė biblioteka, parduotuvė, kultūros namai, Mončių pagrindinė mokykla. 1959 m. kaime gyveno 87 žmonės. Ūkį prijungus prie Grūšlaukės kolūkio, Plokščiai tapo pagalbine gyvenviete, joje švietimo ir kultūros įstaigos netrukus buvo uždarytos.
2001 m. gyv. surašymo metu kaime gyveno 110 žmonių.
Nuo 2007 m. Darbėnų seniūnijos, Kretingos miškų urėdijos ir medžiotojų klubo „Lūšis“ iniciatyva kasmet gegužės pabaigoje prie kaimo senojo ąžuolo rengiama Plokščių kaimo bendruomenės šventė.
Asta Kupšytė, 2011
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, rugsėjo 9, p. 3.
- Kretingos rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai. Iš Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2003 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.], p. 40–41. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipedos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Prie Plokščių ąžuolo atgimė santarvės tradicija. Pajūrio naujienos, 2010, birželio 1, p. 4.
