Lazdininkų kaimas

Lazdininkų kaimas

Lazdininkai yra vienas seniausių kaimų Lietuvos pajūryje. Tarp Lazdupio ir Darbos upelių, Kalnulaukiu vadinamoje kalvoje, yra išlikęs didžiulis II–XIII a. kapinynas. Dabartinis Lazdininkų kaimas susiformavo po Valakų reformos XVI a. pab. 1846 m. kaime buvo 48 kiemai, o 1870 m. grafo Tiškevičiaus dvaro laukuose prievoles atlikinėjo 206 kaimo valstiečiai.

Nuo XIX a. pr. Lazdininkai tapo seniūnijos centru, kuriame, 1870 m. duomenimis, buvo Daubėnų, Lazdininkų, Sausdravų ir Sereikių kaimai. 1923 m. kaime buvo 56 ūkiai ir 408 gyv. Čia atidaryta pradžios mokykla, kurios vedėjais dirbo T. Orancevičiūtė, A. Mažulytė ir kt.

Prasidėjus atgimimui Lazdininkų gyventojai siekė įamžinti kankinių, tremtinių ir kitų nekaltų aukų atminimą, ėmėsi statyti koplyčią, kuri atidaryta ir pašventinta 2010 m. rugpjūtį.

Kaimo puošmena – šalia Darbėnų kelio stovintis vėjo malūnas (Žr. virtualią Lazdininkų vėjo malūno panoramą). Manoma, kad jis buvo pastatytas prie Vilniaus, paskui stovėjo netoli Kretingos, vėliau perkeltas į Lazdininkus. Paskutinis malūno savininkas Jurgis Končius malūną nusipirko 1925 m. iš Sasnauskų. Jame J. Končius malūnininku dirbo iki pat mirties 1956 m. Vėliau malūnas privatizuotas. Ona Stasė Nausėdienė – J. Končiaus duktė – malūną susigrąžino 1998 m. Pastaraisiais metais malūnas restauruojamas. Atnaujinta ašis, sparnai, „kepurė“.

Iš Lazdininkų kaimo kilo nemažai žymių žmonių: Jurgis Galdikas (1883 m. balandžio 23 d. – 1963 m. birželio 17 d.) – kunigas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras; kunigai Ronkaitis ir Šnaras, teisininkas V. Galdikas, mokytoja Galdikaitė-Kaunienė, inžinierius Grabis, karininkas L. Savickas, gydytojas A. Grigalauskas ir kt.

Lazdininkų kaime gyvena 344 žmonės (2001).

Asta Kupšytė, 2011

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Galdikas Jurgis. Iš Iškilūs žemaičiai ir jų darbai [interaktyvus]. Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2006 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.samogit.lt/ISTORIJA/zymzem2.htm#G>.
2. JOMANTAITĖ, Diana. Lazdininkų maldos namai – ją stačiusių žmonių širdžių bažnyčia. Pajūrio naujienos, 2010, rugpjūčio 24, p. 2.
3. KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, liepos 22, p. 3.
4. KANARSKAS, Julius. Lazdininkams – 2000 metų. Švyturys, 2001, birželio 27, p. 5.
5. Kretingos rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai. Iš Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2003 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.], p. 40–41. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipedos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
6. PUIŠIENĖ, Audronė. Naujieji Lazdininkų malūno sparnai vėjo nebegaudys. Pajūrio naujienos, 2010, liepos 30, p. 5.
7. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Lazdininkų vėjo malūnas [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos”, 2006 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1968&lg=2>.