Grūšlaukės kaimas

Grūšlaukės kaimas

Grūšlaukės kaimui 1758 m. spalio 26 d. suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikščiai Oginskiai pastatydino Šv. Jono Nepomuko bažnyčią (1945 m. ji sudegė, 1988 m. atstatyta).

1846 m. kaime buvo 46 kiemai. Iš kunigaikščio Zubovo XIX a. pirmojoje pusėje Grūšlaukės dvarą nusipirkusiam grafui J. Tiškevičiui 1870 m. prievoles atlikinėjo 318 valstiečių, o 1886 m. gyveno 360 žmonių.

Grūšlaukiškiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose.

Jau XIX a. vid. kaime veikė parapinė mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 45 vaikai. Po 1963 m. sukilimo ji buvo panaikinta.

XIX a. pab. – 1919 m. Grūšlaukė buvo valsčiaus, sovietinės okupacijos metais – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Apie 1907 m. čia atidaryta Liepojos garinio alaus bravoro „Razmos ir Ko“ firminė aludė, prekiavusi įvairių rūšių alumi.

1912 m. Grūšlaukės parapijoje veikė šv. Kazimiero draugijos skyrius, turėjęs nedidelį lietuviškų knygų knygynėlį. Kaimo žmonės dalyvavo ir atkuriant Lietuvos valstybę. Kovose dėl laisvės 1920 m. birželio 26 d. žuvo Julius Pabrėža (palaidotas Kaune), o 1923 m. – Juozas Piekus.

1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai ir 510 gyv. 1932 m. čia veikė 3 krautuvės, pašto agentūra, vėjo malūnas, vandens malūnas, tęsė savo veiklą pradžios mokykla.

Mokykloje dirbo mokytojai Stanislovas Kriaučiūnas, Amanda Mejerytė, Aleksandra Plukaitė, Antanas Dragūnas, Kazys Lazauskas. Pastarojo pastangomis 1923 m. pab. buvo organizuoti žemės ūkio kursai. Mokykla 1949 m. reorganizuota į septynmetę (Pirmoji septynmetės mokyklos direktorė – Elena Urbonavičiūtė), o 1961 m. – į aštuonmetę (dabar Grūšlaukės pagrindinė mokykla).

Mokytojai vadovavo jaunalietuvių skyriaus veiklai, subūrė seniūnijos beraščiams kursus, kartu su blaivybės draugijos nariais propagavo blaivų gyvenimo būdą, rengė viešus susirinkimus ir paskaitas.

XX a. 3-iojo dešimtmečio pab. Grūšlaukei suteiktos parapijos teisės. Ji buvo nedidelė, bet čia klebonavęs kunigas Razmus įsteigė keletą katalikiškų organizacijų: vaikams – „Angelo Sargo“, jaunimui – „Pavasario“, vyresniems – Gyvojo rožančiaus broliją, Katalikų veikimo centrą, o norinčius dalyvauti Šv. Pranciškaus ordino veikoje subūrė į tretininkų kongregaciją.

Pavasarininkai rengė viešus vakarus ir susirinkimus. 1932 m. gegužės 8 d. suvaidino Žemaitės komediją „Trys mylimos“. 1932 m. „Pavasario“ kuopoje buvo 150 narių. Apie 200 vaikų 1932 m. buvo susibūrę į „Angelo Sargo“ pulką.

1950 m. įsteigtas klubas-skaitykla. 1952 m. vietoj jos įsteigta biblioteka (dabar Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialas). 1978 m. ji perkelta į gyvenvietės centrą ir aptarnauja 17-os aplinkinių kaimų gyventojus.

Grūšlaukėje veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis. Jo nariai dalyvavo įvairiuose konkursuose ir parodose.

Pokario metais vietoje Grūšlaukės seniūnijos buvo įkurta apylinkė, kuri 1950 m. atiteko naujai įsteigtam Salantų rajonui. 1959 m. kaime gyveno 522 žmonės, o po masinio aplinkinių kaimų naikinimo ir jų gyventojų persikėlimo į pagrindinę ūkio gyvenvietę, 1985 m. Grūšlaukėje jau buvo 672 gyv. 1977 m. apylinkė panaikinta. Jos kaimai padalinti Imbarės ir Darbėnų apylinkėms. Pati Grūšlaukė atiteko Darbėnų apylinkei.

Grūšlaukė turtinga dailės ir istorijos paminklų. Originalumu pasižymi XX a. pr. Petro Bendiko fundacija pastatyta metalinė koplytėlė. Parapijos kapines puošia XVIII a. statyta medinė koplyčia. Jos duris darė meistras V. Klanius-Klanevičius.

2001 m. gyv. surašymo metu Grūšlaukėje gyveno 631 žmogus.

Asta Kupšytė, 2011

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Grūšlaukė. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, 2005, t. VII, p. 217. ISBN 5-420-01561-7.
2. Grūšlaukės mokyklos istorija. Iš Kretingos r. Grūšlaukės pagrindinė mokykla [interaktyvus]. Grūšlaukė: Kretingos rajono Grūšlaukės pagrindinė mokykla, 2010 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.gruslauke.kretinga.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=15&Itemid=15>.
3. KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, rugsėjo 2, p. 3.
4. KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, rugsėjo 5, p. 3.
5. Kretingos rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai. Iš Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2003 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.], p. 40–41. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipedos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
6. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialas. Iš Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/gruslauke>.
7. KANARSKAS, Julius. Pabrėža Julius. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2006 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=328>.
8. KANARSKAS, Julius. Piekus Juozas Julius. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2006 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 18 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=333>.