Atnaujinta 2018-10-03
Daubėnų kaimas
Daubėnų kaimas susiformavo XVII–XVIII a. Priklausė Darbėnų dvarui ir parapijai. XVII–XIX a. kaime veikė dvejos kapinaitės, kuriose daugiausia laidoti nuo maro ir kitų užkrečiamųjų ligų mirę gyventojai, savižudžiai ir nekrikštyti vaikai.
1846 m. kaime buvo 7 sodybos, 1870 m. – 39 dūšios, t. y. Darbėnų dvarui prievoles atliekantys valstiečiai. 1915 m. okupacinė vokiečių valdžia per kaimą nutiesė geležinkelį Bajorai–Vainiuodė (Kuršo sritis), sujungusį Vokietijos ir Rusijos geležinkelius. 1923 m. kaime buvo 21 ūkis, kuriuose gyveno 135 žmonės, o 2001 m. – jau tik 29 žmonės. Kaime bebuvo likusios pavienės sodybos, kol prieš du dešimtmečius žemė atiduota besikuriantiems „Daubėnų“ bendrijos sodininkams.
Daubėnai – vienintelė Lietuvoje gyvenvietė, kurioje viena greta kitos veikia dvi – privati ir valstybinė – geležinkelio pervažos.
Asta Kupšytė, 2011
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, liepos 22, p. 3.
- Kretingos rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai. Iš Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2003 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.], p. 40–41. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipedos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
- ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kaimą tarp daubų atgaivino sodininkai. Pajūrio naujienos, 2009, birželio 12, p. 6.
