Atnaujinta 2022-08-25
Barkelių kaimas
Barkeliai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 3 km į pietryčius nuo Darbėnų, prie kelio Darbėnai–Vaineikiai–Kirmindvaris ir Dubupio upelio.
Barkelių kaimas atsirado XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje, greta kitų Darbėnų dvaro nausėdijų. Jam buvo priskirta apie 420 hektarų žemės, kurios didesnė dalis plytėjo kairiajame, o mažesnė – dešiniajame Dubupio upelio krante. Apie trečdalį šio ploto sudarė ariama žemė, suskirstyta rėžiais ir išnuomota žemdirbių šeimoms.
Rašytiniai šaltiniai liudija, kad kaimas pavadintas pirmojo naujakurio Bartkaus asmenvardžio mažybine forma, vėliau pavirto Barkeliais.
Centrine kaimo žemių dalimi ėjo vieškelis Darbėnai–Vaineikiai, šalia kurio dešiniajame Dubupio krante buvo įrengtos kaimo kapinės. Už kapinių prasidėjo didelis ariamas laukas, kuris XVIII a. kaimo plane vadinamas Kalnu, o šiaurinė dalis – Kalnagaliu. Patį Dubupį gyventojai vadino Upeliu (Opalis) arba Darbupiu (Darbopis), o XVIII a. plane jis pavadintas Darbos upe.
Į pietus nuo vieškelio kairiajame Dubupio krante driekėsi ariamos žemės laukas. Jame, abipus kelio, stovėjo šešios kupetinio kaimo sodybos. Likusios trys sodybos buvo pietinėje gyvenvietės dalyje, kelio į Kašučius kairėje pusėje.
Nuo kaimo įsikūrimo jo dvasiniu gyvenimu rūpinosi Palangos, o nuo 1740 m. – Darbėnų parapijos dvasininkai.
1846 m. kaime buvo 11 baudžiauninkų sodybų, kurių šeimininkai ėjo lažą grafų Tiškevičių Palangos valdos Darbėnų dvare.
XIX a. pirmoje pusėje šiaurinėje kaimo dalyje susiformavo 2–3 vienkieminių sodybų nausėdija. Iš pradžių ji vadinta Barkelių (Bartkelių) užusieniu, o nuo 1861 m. – Naujukais.
1861 m. panaikinus baudžiavą, laisvaisiais valstiečiais tapusiems žemdirbiams buvo leista išsipirkti iš Darbėnų dvaro iki tol dirbtą žemę. 1870 m. už jiems atitekusią žemę grafui Juozapui Tiškevičiui prievoles atlikinėjo 63 Barkelių kaimo ir Naujukų užusienio valstiečiai, kuriems buvo atiduoti 279 rėžiai ariamos žemės.
1872 m. Naujukų užusienyje stovėjo 3, o Barkelių kaime – 9 valstiečių sodybos.
XX a. pradžioje Naujukai atsiskyrė nuo Barkelių ir tapo savarankišku kaimu.
1923 m. Barkeliuose buvo 15 ūkių ir 107 gyventojai. Kaime kūrėsi tipinės šiam Žemaitijos regionui žemdirbių sodybos, kurias sudarė troba (gyvenamasis namas), klėtis (svirnas), kūtės (tvartas su daržine po vienu stogu), jauja (kluonas), kai kuriose sodybose – žardai, ubladė. Kiekvienoje sodyboje stovėjo monumentalus kryžius ar koplytėlė su šventųjų skulptūromis.
Lietuvos žemės reformos metu išskirsčius kaimą į vienkieminius ūkius, Barkeliuose gyveno 10 ūkininkų ir 7 trobelninkų šeimos.
Sovietmečiu kaimas priklausė Darbėnų kolūkiui. Melioracija ir dirbamos žemės laukų plėtra sunaikino ne vieną Barkelių sodybą.
2019 m. Barkeliuose stovėjo 10 sodybų, kuriose 2011 m. gyveno 37 asmenys. 2011 m. surašymo duomenimis, Barkelių kaime gyveno 37, o 2021 m. – 27 žmonės.
Kultūros paveldas: koplytėlė su Nazariečio, Marijos Sopulingosios ir 2 angelų skulptūromis (XX a. I p.) ir Barkelių k. senosios kapinės.
Iš Barkelių kaimo kilęs Lietuvos partizanas, Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo narys Petras Benetis. Čia gyveno valstietis, knygnešys Kazys Bendikas (g. 1853 m.)
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Barkeliai ir Naujukai. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2019-06-25], [žiūrėta 2021.09.21]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/barkeliai-ir-naujukai>.
- KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, rugpjūčio 19, p. 3.
- Barkeliai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 balandžio 1], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 24]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Barkeliai>.
- Barkelių senosios kapinės. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2016 vasario 6], [žiūrėta 2022 rugpjūčio 24]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Barkeli%C5%B3_senosios_kapin%C4%97s>.
