Atnaujinta 2022-08-30
Apie Darbėnų seniūniją
Darbėnų seniūnija yra didžiausia ir miškingiausia Kretingos rajone (304 kv. km, 5460 gyv.). Administracinis centras – Darbėnai (žinomi nuo 1591 m.).
Darbėnų seniūnijoje yra 11 seniūnaitijų, 62 kaimai. Darbėnų seniunijos seniūnas – Alvydas Poškys.
Darbėnų seniūnijos teritorijoje veikia 3 bažnyčios (Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko, Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia), 6 Kretingos rajono kultūros centro skyriai (Darbėnų, Grūšlaukės, S. Įpilties, Laukžemės, Lazdininkų, Šukės), 5 Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialai (Darbėnų, Grūšlaukės, S. Įpilties, Laukžemės, Šukės), ir Kretingos rajono Švietimo įstaigos – Darbėnų gimnazija bei jos skyriai (Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo bei Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo) ir Grūšlaukės pagrindinė mokykla.
Be kultūros ir švietimo įstaigų Darbėnų seniūnijoje yra Darbėnų policijos nuovada, Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro Darbėnų ambulatorija, Darbėnų girininkija, Darbėnų paštas, laidojimo namai „Vilties malda“, akmens skaldos įmonė „Žemaitijos granitas“, Juliaus ir Rimanto Kalnių bei Rimgailos medžio apdirbimo įmonės.
Taip pat seniūnijoje susikūrusios kaimo bendruomenės – Darbėnų, Grūšlaukės, Laidininkų. Sėkmingai savo veiklą vykdo moterų klubas „Gardenija“, vienijantis Senosios Įpilties, Naujosios Įpilties, Kiaupiškių, Lendimų ir Benaičių moteris.
Darbėnų seniūnijos lankytinos vietos: Senosios Įpilties (Impiltės) piliakalniai, Japoniškas sodas, Baltų mitologijos parkas, Kašučių ežeras, Petro Perkumo paminklas, Nepriklausomybės paminklas, Erškėtyno (Erškėtynės) šaltinis, Lazdininkų vėjo malūnas. Ant piliakalnio Mindaugo karūnavimo dieną vyksta šventės, inscenizuojančios kovas su kryžiuočiais
Apylinkėje nemažai istorinių vietovių, archeologijos paminklų. Seniausios gyvenvietės – Lazdininkai ir Senoji Įpiltis (1253 m.). Lazdininkų kaime, Kalno lauke, aptikti griautiniai III–VI a. ir degintiniai VII–XII a. kapai. Vertingi archeologijos paminklai – Auksūdžio piliakalnis ir senkapis.
Prie Šventosios upės esanti Laukžemė ilgą laiką buvo svarbus prekybos centras. Šiandien buvusią gerovę mena Šv. Andrejaus bažnyčia (1850 m.), griūvantys dvaro rūmai (1902 m.) ir grūdų sandėlis (XIX a.). Nuo Salantų m pajūrio link – Grūšlaukė, minima nuo XVI a. Kunigaikščiai Oginskiai čia 1778 m. pastatė Šv. Jono Nepomuko bažnyčią, kuri 1945 m. sudegė. Ji atstatyta tik atgimimo metais.
Grūšlaukės kapinėse ilsisi žymus žemaičių dievdirbys Juozapas Paulauskas (1860–1945), lietuvių ir prancūzų skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), stovi XVIII a. koplyčia, kurios interjerą puošia 1749 m. sieninė tapyba. Grūšlaukiškiai garsėja Užgavėnių tradicijomis. Greta esančiuose Plokščių miškuose organizuojamos komercinės medžioklės.
Asta Kupšytė, Jurgita Bružienė, 2016
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- BERŽELIONIS, Algirdas. Darbėnų apylinkė. Iš Kretingos rajonas. Vilnius, 1988, p. 30–35.
- Darbėnai [interaktyvus]. Darbėnų miestelio bendruomenės svetainė pasauliui, 2016 m. [žiūrėta 2016 m. liepos 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.darbenai.lt/lt/>.
- Darbėnų seniūnija. Iš Kretingos rajonas. Klaipėda, 2003, p. 7. ISBN 9955-544-13-9.
- VALANČIENĖ, Valerija. Darbėnų seniūnijos spindesys ir skurdas. Ūkininko patarėjas, 2005 m., gruodžio 6 d., p. 8 .
