Rajono administracinis-teritorinis suskirstymas ir valdymas

Rajono savivaldos tradicijų ištakos siekia XVII a. Jai pradžią davė Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus 1609 m. sausio 23 d. privilegija, kuria Kretingai buvo suteikta Magdeburgo teisė. Miestą valdė kasmet renkama taryba, kurią sudarė burmistras, 8 suolininkai, 3 tarėjai ir raštininkas. Jai vadovavo dvaro skiriamas vaitas. Taryba tvarkė miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. XVIII a. pabaigoje Kretinga neteko Magdeburgo teisės. Miestą administravo Kretingos dvaro vietininkas ir jo paskirti pareigūnai.

1861 m. įkurta Kretingos valsčiaus savivalda. Valsčių sudarė seniūnijos, kurioms priklausė visi valstiečių luomo gyventojai. Jų reikalus sprendė seniūnijos sueiga ir joje išrinktas seniūnas. Seniūnijų atstovų sueigoje buvo renkami viršaitis, valsčiaus valdyba ir teismas. Ilgiausiai viršaičio pareigas ėjo J. Vitkus ir J. Barzdys. Miestelėnų luomo pirkliai ir amatininkai turėjo savo luominę savivaldą: Kretingos miesto valdybą ir seniūną.

1915 m. rugsėjo 23 d. buvo įkurta Kretingos apskritis, kurios viršininką skyrė vokiečių karinė vadovybė. Apskritį sudarė valsčiai, suskirstyti į seniūnijas (vyrijas).

1918 m. lapkričio mėn. apskrityje įsisteigė valsčių pildomieji komitetai. Daugelyje jų valdžią paėmė Valstybės Tarybai oponavusių partijų atstovai, kurie įkūrė apskrities revoliucinį komitetą. Jį Kretingos komendantūros kariai savanoriai 1919 m. pradžioje išvaikė, o valdžią perdavė Laikinosios vyriausybės paskirtam apskrities viršininkui.

Tarpukariu apskrities savivaldybę sudarė apskrities taryba (iš pradžių – seimelis), valdyba ir kontrolės komisija. Iš pradžių taryba buvo renkama visuotinių demokratinių rinkimų metu. Autoritarinio valdymo metais ją sudarė žemesnės pakopos savivaldybių deleguoti atstovai: viršaičiai, burmistrai, jų padėjėjai, valsčių ir miestų savivaldybių nariai.

Pirmoji apskrities taryba (seimelis) išrinkta 1919 m. gegužės mėn. Jos pirmininku tapo K. Sidabras. Vėliau pirmininkavo L. Vaineikis, T. Dambrauskas. Taryba rinko apskrities valdybą, kurią sudarė pirmininkas ir du nariai. Jos pirmininku būdavo apskrities viršininkas. Ilgiausiai valdybos pirmininku dirbo J. Vaišnys, o nariais – K. Tiškevičius ir K. Stankūnas.

Apskrities viršininką skirdavo Vidaus reikalų ministras. Juo dirbo V. Pryšmantas, S. Symas, P. Kerpė, P. Tučkus, K. Lušpinis, Z. Račkus, V. Misiurevičius, P. Brazdžius, B. Daugelis, S. Derbutas ir J. Vaišnys.

Savivaldybės rūpinosi priešgaisrine apsauga, gatvių, kelių ir gyvenviečių tvarkymu, sveikatos apsauga, kultūra, socialine globa, švietimo reikalais. Apskrities savivaldybė išlaikė ligoninę, progimnaziją, pastatė 44 pradines mokyklas, organizavo viešuosius darbus.

1940–1941 ir 1944–1950 m. apskrities, valsčių ir miestų tarybos buvo vadinamos darbo žmonių deputatų tarybomis, o seniūnijose buvo įkurtos apylinkių deputatų tarybos. 1941–1944 m. buvo atkurtos tarpukariu funkcionavusios apskrities savivaldos struktūros.

1950 m. birželio 20 d. Kretinga tapo rajono administraciniu centru. Rajoną sudarė žemesnės pakopos apylinkių ir miestų savivaldybės. Jas ir rajoną valdė darbo žmonių (vėliau – liaudies) deputatų tarybos ir jų renkami vykdomieji komitetai. Rajono vykdomojo komiteto pirmininku 1950–1953 m. dirbo V. Šutinas, 1953–1955 m. – P. Mičiūnas, 1955–1959 m. – L. Gūžė, 1959–1962 m. – P. Pabrėža, 1962–1973 m. – L. Grigalius, 1973–1990 m. – J. Vaikėnas.

1990 m. kovo 24 d. įvyko pirmieji laisvi ir demokratiški vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą rajono liaudies deputatų tarybai buvo suteiktas aukštesniosios, o apylinkių ir miestų deputatų taryboms – žemesniosios pakopos savivaldybių statusas. Kandidatus į deputatus galėjo kelti tarybos teritorijoje veikiančios visuomeninės ir politinės organizacijos, visuomeniniai judėjimai bei darbo ar gyvenamosios vietos kolektyvai.

Rajono liaudies deputatų taryba, kurią sudarė 45 deputatai, pirmajame posėdyje pasivadino Kretingos rajono taryba. Jos pirmininku buvo išrinktas B. Anužis, o rajono valdytoju paskirtas A. Šteinys.

Naujasis vietos savivaldos įstatymas 1995 m. panaikino apylinkių ir miestų savivaldybes. Rajono teritorijoje buvo įkurta Kretingos rajono savivaldybė, o žemesnės pakopos savivaldybių teritorijos pavadintos seniūnijomis. Joms valdyti patikėta rajono savivaldybės administracijos skiriamiems seniūnams.

Savivaldybės tarybą sudaro politinių partijų ir organizacijų iškelti ir demokratiniuose rinkimuose išrinkti 25 nariai. Jai vadovauja tarybos renkamas meras. Pirmuoju Kretingos rajono savivaldybės meru 1995 m. buvo išrinktas J. Pelionis, o savivaldybės administratoriumi paskirtas R. Rumšas. 1996–2000 m. meru dirbo J. Šakinis, kuris 1997–2000 m. buvo renkamas Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentu. Nuo 2000 m. meru buvo V. Kubilius, o nuo 2009 m. – J. Mažeika. Savivaldybės administracijai 2000–2003 m. vadovavo A. Puidokas, nuo 2003 m. administracijos direktoriumi dirbo V. Černeckis,  2011–2012 m. – J. Vaickienė, o nuo 2012 m. – V. Domarkas.

Kretingos rajono plotas 989 kv. km (1,5% Lietuvos ploto), 44 tūkst. 563 gyventojai (2010 m. duomenimis). Centras – Kretinga (21 tūkst. 171 gyventojai, 2010 m. duomenimis).

Rajonas suskirstytas į 9 seniūnijas (Darbėnų, Imbarės, Kartenos, Kretingos, Kretingos miesto, Kūlupėnų, Salantų miesto, Vydmantų ir Žalgirio), 2 miestus (Kretinga, Salantai), 2 miestelius (Darbėnai, Kartena) ir per 190 kaimų.

97,6 % gyventojų yra lietuviai, 0,7 % – rusai, 0,1 % – ukrainiečiai, yra baltarusių, latvių, vokiečių, lenkų (2001 m. duomenimis).

89,5 % – rajono gyventojų yra katalikai, 1,1 % – evangelikai liuteronai, 0,5 % – stačiatikiai, yra evangelikų reformatų, sentikių ir kt. (2001 m. duomenimis).

Asta Kupšytė, 2012. Papildė Asta Kuktorovienė, 2023

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Demografijos metraštis = Demografic Yearbook, 2010 / Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius : Lietuvos statistikos departamentas, 2011, p. 33-35. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/viewfree/?id=1966>. ISSN 2029-3739.
2. Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus]. Iš Lietuvos regionų portretas. [žiūrėta 2011 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://regionai.stat.gov.lt/lt/klaipedos_apskritis/kretingos_rajono_savivaldybe.html>.
3. Kretingos rajono savivaldybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI. V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, p. 19. ISBN 978-5-420-01613-8.
4. Savivaldybės istorija [interaktyvus]. Iš Kretingos rajono savivaldybė. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybė, 2011 [žiūrėta 2011 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretinga.lt/?q=node/199>.
5. Vydmantų seniūnija. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 spalio 21 d.], [žiūrėta 2023 rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Vydmant%C5%B3_seni%C5%ABnija>.
6. Vydmantų seniūnija. Iš Kretingos rajono savivaldybė [interaktyvus] [žiūrėta 2023 rugpjūčio 8 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.kretinga.lt/vydmantu-seniunija>.