Geologinė-paleografinė praeitis

Žemės geologinio vystymosi prieškvarterinis laikotarpis truko apie 3 mlrd. metų. Per tą laiką dabartinės Lietuvos teritorijoje paleografinės sąlygos ne kartą keitėsi.

Paskutinis prieškvarterinio laikotarpio periodas paleogenas sutampa su paleografinio sausuminio laikotarpio pradžia. Pradedant paleogenu pamažu kilo žemės pluta, plėtėsi sausumos plotai, formavosi naujos kalnuotos sritys. Kartu keitėsi reljefas, klimatas ir kiti geografinės aplinkos komponentai. Šis penktasis sausuminis laikotarpis trunka ir dabar.

Didžiausią įtaką Kretingos rajono teritorijai darė kvartero (antropogeninis) laikotarpis.

Kvartero periodas skirstomas į dvi epochas: pleistoceną – ledynmetį ir holoceną – poledynmetį. Griežtos ribos tarp šių dviejų epochų nėra.

Kvartero laikotarpiu vykę klimato svyravimai buvo ritmiški. Europos kontinentinio apledėjimo teritorijoje atsekti bent trys dideli klimato atšalimai su apledėjimais, perskirti trijų šiltesnio klimato ir ledynų išnykimo laikotarpių – tarpledynmečių.

Pirmasis ištirpęs ledynas paliko pilką morenos dangą, kuri aptinkama 30–60 m absoliutiniame aukštyje (Kretinga). Šioje morenoje daugiausia procentais sudaro karbonatai.

Antrasis, vidurio pleistoceno, ledyninis kompleksas paliko tamsiai rudą moreną. Šioje morenoje karbonatų mažiau.

Taigi Žemaičių plynaukštė yra dvinarės struktūros.

Paskutinio apledėjimo ledynas į Lietuvos teritoriją slinko 3 srovėmis. Kretingos rajoną apėmė vakarinė ledyno srovė, įšliaužusi pro Pajūrio žemumą iš Baltijos jūros dubens. Tą byloja daug pas mus likusių Vidurio Švedijos ir Alandų salų uolienų riedulių (rudasis ir raudonasis kvarciniai porfyrai, Baltijos mendelšteinas). Būdinga, kad čia nebuvo rasta Suomijos uolienų.

Atsitraukiančio ledyno sustojimo ribą žymi galinės morenos, besidriekiančios nuo Nidos per Priekulę, Klaipėdą, Kretingą, Skuodo link.

Rimantas Antanas Kviklys, 2008