Atnaujinta 2020-01-11
Kretingos dvaro parko augalija
XVIII a. pabaigoje Kretingos dvaro parką įkūrė tuometinis savininkas Vilniaus vaivada M. Masalskis. Pradžioje parkas buvo geometrinio stiliaus. Šiandieninį Kretingos parko vaizdą formavo grafas Juozapas Tiškevičius, pertvarkęs peizažiniu stiliumi.
Grafų Tiškevičių sodyba kartu su parku, sodu ir užparkiu plytėjo 35 ha plote. Šiuo metu 23 ha plote auga 6 860 vienetų medžių. Parko dendroflorą sudaro 115 medžių ir krūmų taksonų, priklausančių 28 šeimoms, 59 gentims ir 92 rūšims.
P. parko dalies alėjos apsodintos tankiomis mažalapių liepų eilėmis, išskyrus r. pakraščiu einančią plačią alėją, prie kurios auga paprastieji kaštonai. Š. parko dalyje, priešais rūmus, auga paprastieji kaštonai ir keli šimtamečiai ąžuolai, kurių vieno aukštis 24 m, kamieno skersmuo – 84 cm, antrojo aukštis – 26 m, skersmuo – 176 cm.
Kretingos dvaro parke inventorizuota apie 600 liepų: p. parko dalyje iš liepų sudarytos taisyklingos stačiais kampais susikertančios alėjos, pavieniai medžiai auga prie antrojo tvenkinio. Didžiulė dvikamienė liepa auga prie I tvenkinio virš krioklio uolos. Inventorizuota per 300 kaštonų, jais apsodinta r. alėja, taip pat jie auga palei plentą. Keturi baltieji gluosniai yra prie I tvenkinio, p. parko dalyje auga šeši paprastieji kadagiai. Labai paplitęs raukšlėtalapis erškėtis: ištisi jo sąžalynai auga rytinėje parko dalyje ir prie Astronominio kalendoriaus.
Dvaro parko želdiniai yra mišraus stiliaus. Parko medynus sudaro prie pirmojo bei antrojo tvenkinių ir prie upės esantys želdynai, kuriuose paplitę medžiai: mažalapės liepos, papr. klevai, uosiai, ąžuolai, kaštonai, eglės; daugiausia paplitę krūmai: lazdynai, europiniai ožekšniai, raud. sedulos, papr. sausmedžiai, šunobelės, karklai.
Šiandieninį parko karkasą sudaro vietinės medžių rūšys: mažalapė liepa, paprastasis klevas, ąžuolas, uosis, paprastasis skroblas, karpotasis ir plaukuotasis beržai, baltalksnis, paprastoji ieva, paprastasis šermukšnis. Auga 30 m aukščio ir 84 cm skersmens kalninė guoba, brandos amžių pasiekę egzotiniai medžiai bei krūmai, kurių parke yra 44 rūšys ir formos (europiniai ir japoniniai maumedžiai, dekoratyviosios formos vakarinė bei rytinė tujos, mandžiūrinė aralija, svyruokliniai uosiai, kamštiniai skirpstai, Ziboldo obelys). Parko pasididžiavimas – paprastoji vinkšna, kurios apimtis siekia net 3,6 m.
Gausiausios yra 20-ies rūšių erškėtinių šeima, 13-os rūšių pušinių ir kiparisinių šeimos. Parke vyrauja 32 rūšys savaiminių ir 83 rūšys introdukuotų medžių ir krūmų.
Reikia pažymėti, kad parko žolinės augalų bendrijos skiriasi nuo panašių bendrijų už parko ribų.
Daugelis parke augančių augalų žydi pavasarį ir vasarą. Dekoratyviais žiedais žydi robinijos, kaštonai, obelys, gudobelės, ievos, šermukšniai, alyvos, svarainiai, lenktašakės forzitijos, jazminai, raukšlėtalapiai erškėčiai.
Kovo mėnesį pražysta paprastieji lazdynai, baltalksniai, paprastieji buksmedžiai. Balandžio mėnesį pradeda žydėti 39 medžių ir krūmų rūšys: kalninė guoba, paprastoji ieva, berlyninė tuopa, karpotasis beržas, lenktašakė forzitija ir kt. Gegužės mėnesį žydi 70 medžių ir krūmų: šliaužiantysis kaulenis, geltonžiedis kaštonas, paprastasis ąžuolas, dauguma pušinių šeimos augalų ir kt. Birželio mėnesį – 37 rūšių medžiai ir krūmai: paprastasis ligustras, niponinė lanksva, baltažiedė robinija ir kt. Liepą – 18 rūšių (mažalapė ir didžialapė liepa, rūgštusis žagrenis, paprastasis erškėtis ir kt.), rugpjūtį – 9 rūšys (duglaso lanksva, penkialapis vinvytis, manžiūrinė aralija ir kt.). Rugsėjo mėnesį žydi 5 augalų rūšys (baltauogė meškytė, raukšlėtalapis erškėtis, paprastasis sidabrakrūmis, baltoji sedula ir gluosnialapė lanksva).
Rudenį noksta šermukšnių, putinų, gudobelių, erškėčių vaisiai, kukmedžių sėklos. Kai kurie vaisiai išsilaiko ir nukritus lapams (juodauogis šeivamedis, paprastasis šermukšnis ir kt.).
Nuo 1992 m. į buvusią Kretingos dvaro sodybą persikėlus Kretingos muziejui, parkas nuolat prižiūrimas: atliekamas sanitarinis želdinių kirtimas, šienaujama, formuojamos gyvatvorės, alėjos, įrengiami gėlynai, alpinariumai, takai. Per pastaruosius metus pasodinta per 4 330 medžių ir krūmų, įrengta 2 000 kv. m gėlynų, pasodinta 400 vnt. rožių, suformuotos jurginų, bijūnų, tulpių kolekcijos.
2009 m. pavasarį dvaro parke, siekiant įprasminti 400 metų Kretingos miesto savivaldą ir Lietuvos vardo tūkstantmetį, buvo sodinama kraštiečių alėja „Diemedžiu žydėsiu“. Pasodinta daugiau nei 100 augalų.
Rimantas Antanas Kviklys, 2008; ir Jolanta Klietkutė, 2014
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Dvaro parkas. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos muziejus, 2013 [žiūrėta 2014 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/apie-mus/dvaro-parkas>.
- KANAPKIENĖ, Vida. Kretingos dvaro sodai: istorija ir dabartis. Iš Lietuvos muziejų asociacija[interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos muziejų asociacija, 2005 [žiūrėta 2014 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.museums.lt/zurnalas/2004%272_3/kanapkiene1.htm>.
- KANAPKIENĖ, Vida; DAUNECKIENĖ, Janina. Senasis Kretingos dvaro parkas – gyvoji istorija. Klaipėda: Druka, 2008, p. 28–38.
- KANARSKAS, Julius; ZINKEVIČIUS, Bronius. Kretingos dvaro parkas. Iš Kretingos muziejus. Vilnius: Druka, 1996, p. 27–30.
- Parkas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=22520>.
- VENCKUVIENĖ, Audra. Kraštiečiai gaivino parką. Pajūrio naujienos, 2009, gegužės 12, p. 4.
