Augalija

Kretingos rajono miškingumas yra 35,5 %, t. y. didesnis už respublikos vidurkį (31 %). Miškai užima 35 141 ha plotą, iš jų valstybiniai miškai – 16 251 ha (46,3 %), privatūs ir nuosavybės teisių atkūrimui skirti – 18 890 ha (53,7 %).

Rajono miškai patenka į Vakarų Žemaitijos mišriųjų miškų miškininkystės plėtros zoną, Vakarų Žemaitijos vidutinio našumo mišriųjų miškų ir Pajūrio žemo našumo pušynų pazonius. Ypač vertingi ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu yra pajūrio miškai.

Rajono miškams būdinga didelė įvairovė ir mišrumas. Spygliuočiais apaugę 68 %, kietaisiais lapuočiais – 3 %, minkštaisiais lapuočiais – 29 % medynų ploto. Vyrauja pušies ir eglės medynai, užimantys po 34 % bendro ploto. Beržynai užima 19 %, juodalksnynai – 6 %, drebulynai 3 %, baltalksnynai – 1 %, ąžuolynai ir uosynai – 3 %.

Apskaičiuota, kad rajono miškuose vidutinis metinis tūrio prieaugis yra 6,86 m³/ha, t. y. didesnis už respublikos vidurkį. Rajono valstybiniuose miškuose per metus iškertama apie 70 % metinio medienos prieaugio.

Didžiausi miškai – tai Vaineikių–Kūlupėnų giria ir Palangos–Laukžemės–Rucavos miškų masyvas.

Rekreaciniai ir apsauginiai miškai sudaro 23 % visų miškų ploto, visi kiti – ūkinės paskirties.

Gausiai ir įvairiai augalijai, taip pat gyvūnijai bei kraštovaizdžiui apsaugoti rajone įsteigtas Salantų regioninis parkas ir keletas draustinių. Rajone paminėtini du parkai: Salantų dvaro parkas ir Kretingos dvaro parkas.

2002 m. rajone buvo pradėta ir 2004 m. baigta kertinių miško buveinių (KMB) inventorizacija.

Kertinė miško buveinė (KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų specializuotų buveinių augalų rūšių. KMB koncepcija buvo sukurta Švedijoje ir vėliau pritaikyta kitose Europos šalyse.

Potencinė kertinė miško buveinė – teritorija, kuri palyginti greitai (per kelis dešimtmečius) taps kertine  miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti biologines vertybes. Kertinės ir potencialios kertinės miško buveinės papildo esamą saugomų teritorijų tinklą, užtikrinantį biologinės įvairovės išsaugojimo sistemą.

Kretingos rajone įvairiose biologinėse bendrijose inventorizuota 34 kertinės miško buveinės.

Rajono miškuose gausu mažųjų miško turtų: grybų ir uogų. Labiausiai uogautojų ir grybautojų lankomi Darbėnų, Šventosios, Vaineikių ir Mikoliškių girininkijų miškai.

Be gerai pažįstamų, naudingų ir valgomųjų grybų, rajono miškuose randama ir retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų grybų rūšių. Darbėnų miške aptiktas kuokštinis sėdis (panašus į kelmutį), Grūšlaukėje rasta panaši į paprastąją kilnioji musmirė, Tarvydų kaime – geltonasis piengrybis.