Gaudučių dvaras

Šio dvaro istorija yra glaudžiai susijusi su Gaudučių kaimo (dar vadinamo Gaidučiais) istorija. Kaimas įkurtas apie XV a., galutinai susiformavo XVI a. po valakų reformos, įvykusios šiose žemėse 1566 m. Kaimo žemės priklausė Kartenos dvarui, kurį XVII a. valdė Sapiegų giminė, XVIII a. antrojoje pusėje – Žemaičių kunigaikštystės pakamaris Jokūbas Nagurskis.

XVIII a. Lietuvoje plintant palivarkinei ūkio sistemai, Gaudučių kaimo žemėse buvo įkurtas palivarkas – Kartenos dvaro ūkinis padalinys. Vietinių žmonių ir rašytiniuose istorijos šaltiniuose jis dažnai vadinamas ne palivarku, o dvaru arba dvareliu. 1846 m. duomenimis, Kartenos parapijos Gaudučių kaime buvo 13 dūmų, t. y. baudžiauninkų sodybų su pastatais ir žmonėmis.

XIX a. Gaudučių palivarkas atiteko grafams Pliateriams, kurių pagrindinis dvaras buvo Šateikiuose. XIX a. pab. – XX a. pr. Gaudučių palivarką valdė grafas Adomas Pliateris, kuris čia perkėlė Kartenos valdų administracinį centrą. Grafas dvare lankėsi retai: gyveno Šateikiuose, didesnę laiko dalį praleisdavo Prancūzijoje, kituose kraštuose. Gaudučių dvarą administravo ūkvedys A. Pacevičius iš Plungės. Kitas žemes išsipirko iš baudžiavos paleisti valstiečiai. Manoma, kad valdant Pacevičiui į šiaurę nuo Gaudučių kaimo, prie Kartenos–Plungės kelio, XIX a. pabaigoje iškilo dabartiniai mūriniai ir mediniai Gaudučių dvaro sodybos pastatai. Tai rodo ir ant mūrinio kumetyno pastato sienos akmens iškalta data „1890“ bei inicialai „A. P.“ (užrašas kirilica).

1923 m. kaime buvo 28 ūkiai, o dvare – 7 kiemai. 1926 m., vykdant Lietuvos žemės reformą, dvaras išparceliuotas. Sodyba su jai palikta žeme paskelbta valstybės nuomojamu pavyzdiniu ūkiu. Likusios žemės išdalintos dvaro kumečiams ir Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams, 1927 m. pavadintos Raštų kaimu.

1945 m. Gaudučių dvaro sodyboje įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio padalinys, kuris po 1949–1951 m. kolektyvizacijos tapo „Tarybinės žemės“ kolūkio administraciniu-ūkiniu centru. Buvusioje dvaro sodyboje veikė ūkio kontora, lentpjūvė, felčerių-akušerių punktas, pradinė mokykla, biblioteka, mechaninės dirbtuvės, ūkio ferma, sandėliai, kluonas, gyveno žmonės. Po ūkių stambinimo vajaus XX a. 8-ajame dešimtmetyje dvaro sodybos pastatus imta naudoti tik ūkiniams-gamybiniams poreikiams. Buvusių fermų vietoje išaugo gyvulininkystės kompleksas, pastatyti nauji ūkiniai pastatai, o dauguma senųjų dvaro pastatų buvo apleista, dalis nugriauta.

Nepaisant pertvarkymų, Gaudučių dvaro sodyba išsaugojo daugumą turėtų pastatų ir yra vertinga kaip dvarų architektūros ir istorijos paminklas, įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas: 315.

Jolanta Klietkutė, 2013

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Buv. dvaro sodyba. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b.d.], [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 17 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=315>.
2. KANARSKAS, Julius. Gaudučių dvaro sodyba (istorinė pažyma). Kretingos rajono dvarai (Archyvinė-ikonografinė medžiaga apie kultūros paminklų apskaitoje esančias dvarų sodybas). KMMA, 2003, f. 4, b. 432, p. 49–52.