Darbėnų dvaras

Darbėnų dvaras buvo Palangos dvaro žemių administravimo centras, jame gyveno Palangos dvaro savininkų paskirtas administratorius (valdytojas).

Darbėnus valdė Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, Palangos seniūnijos valdytojas Karolis Mirbachas, grafai Tiškevičiai, kiti žymūs Lietuvos didikai.

XIX a. pradžioje carinė Rusijos valdžia Darbėnų dvarą konfiskavo už jo savininkų skolas valstybei. Palangos valdas kartu su Darbėnų dvaru iš valstybės nupirko rusų generolas K. Nesiolovskis, kuris valdytoju paskyrė Antaną Boguslovskį ir apgyvendino Darbėnų dvare.

1824 m. Biržų savininko Juozapo Tiškevičiaus sūnus Mykolas (1761–1839) iš generolo Ksavero Nesiolovskio nusipirko Palangos valdą su Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais. 1891 m. po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Darbėnų, Grūšlaukės, Dimitravo dvarai liko jo žmonai Sofijai Tiškevičienei.

Sodybai priklausė keletas pastatų: rūsys su stogu, daržinė, pieninė, gyvenamasis namas. XX a. pr. šiame name buvo pradžios mokykla. Iš buvusio dvaro dešiniajame Darbos upelio krante išliko medinis gyvenamasis administratoriaus namas, mūriniai ledainės, rūsio, pieninės (dabar autoservisas) pastatai. Dvarą juosė turtingas sodas ir gražus parkas, kurio klevų alėjos yra ir šiandien.

Šalia dvaro XIX a. antrojoje pusėje grafo Tiškevičiaus rūpesčiu buvo pastatytas Darbėnų girininkijos pastatas. Jame gyvenęs girininkas rūpinosi Palangos dvaro savininkams priklausančių Darbėnų miškų priežiūra ir apsauga. 1918 m. pabaigoje, bolševikų kariuomenei įsiveržus į Lietuvą, name savo būstinę įkūrė vadinamasis revoliucinis komitetas, įsteigtas kairiųjų pažiūrų darbėniškių. Kretingos apskrities savanoriai ir pagalbon atvykę vokiečių kareiviai 1919 m. vasario mėn. revoliucinį komitetą panaikino. Nepriklausomybės metais įkūrus Kretingos miškų urėdiją, minėtame pastate įsikūrė Darbėnų girininkija, kuri ten tebėra ir šiandien.

Dvaro pastatų kompleksui priklauso ir vandens malūnas, 1820 m. pastatytas kairiajame Darbos upelio krante.

Prasidėjus Lietuvos žemės reformai, 1926 m. Darbėnų dvaras buvo panaikintas, pastatai suvalstybinti, o žemės išdalintos savanoriams. Dvaro žemėse susiformavo Juzumų kaimas.

2009 m. dvaro sodybos fragmentai įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Unikalus objekto kodas: 314.

Jolanta Klietkutė, 2013

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Buv. dvaro sodybos fragmentai. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=314>.
2. KANARSKAS, Julius. Darbėnų miestelio istorijos ir kultūros paminklai. Švyturys, 1991, rugpjūčio 28, p. 3.
3. TRANYZAS, Antanas; ir MACIENĖ Vilija. Kultūrinė ir švietėjiška veikla grafų Tiškevičių Žemaitijos dvaruose. Iš Palanga: gintaras, parkas, muziejus. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, Palangos botanikos parkas, Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras, 2010. Prieiga per Internetą: <http://www.pgm.lt/Istorija/Palanga_Tiskeviciai.htm>.
4. PAULIKIENĖ, Danutė. Buvusi dvaro sodyba. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. Darbėnai, 2007, p. 20. Prieiga per Internetą: <http://www.kretvb.lt/media/public/dokumentai/pdf/krastotyra_darbenu_apylinkes_architekturiniai_archeoliginiai_gamtos_paminklai.pdf>.
5. Darbėnų seniūnijos istorija [interaktyvus]. Iš Kretingos rajono savivaldybė. [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės administracija, 2007 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretinga.lt/?q=node/3670>.