Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia

Manoma kad jau XVI a. Kretingoje galėjo būti liuteronų bažnyčia, kuri buvo sunaikinta kontrrefomacijos metu. 1802 m. birželio 14 d. štatsekretorius N. Novoscilovas kreipėsi į Lietuvos gubernatorių L. Beningseną, kad būtų leista Kretingoje statyti liuteronų bažnyčią. Tais pačiais metais Kretingos liuteronų parapija gavo caro leidimą statyti medinę bažnyčią. Tačiau parapija, neturėdama medžiagos bažnyčios statybai, iš Kretingos administratoriaus Pasierbskio nusipirko dviejų aukštų mūro namus, kuriuose seniau buvo vyskupo Masalskio įkurta Kretingos gimnazija (kitur rašoma, kad pirko iš generolo von Mirbacho apleistą mūrinį žydo namą), kurį įrengė ir 1808 metais pašventino į bažnyčią. Šio namo antrame aukšte buvo bažnyčia, o apačioje įrengtas butas kunigui. Vėliau namas pateko į privačias rankas, o maldos vietos netekę parapijiečiai pamaldoms rinkdavosi į privačius namus, vėliau – turgavietės viduryje esančioje apleistoje miesto rotušėje.

1830 m. dvaro vietininkas prašė bernardinų gvardijono perleisti evangelikams liuteronams nedidelę koplyčią, perdarytą iš daržinės. 1831 m. Kartenos (dab. Vytauto) gatvėje pašventinta medinė bažnyčia, kuri sudegė 1854 m.

1851–1852 m. liuteronai nusipirko mūrinį dviejų aukštų namą miesto centre, Rotušės aikštės pietryčių kampe, prie turgavietės, kuriame XVII-XVIII a. buvo svečių namai. Sudegus bažnyčiai, šiame pastate vyko pamaldos. Pastatą perstatė į vienabokštę bažnyčią, šalia pastatyta medinė varpinė, o 1860 m. – medinis prieglaudos pastatas. Grafas Zubovas bažnyčiai skyrė 1,5 valako žemės. 1889 m. pastatus nusiaubė gaisras.

Parapija surado lėšų ir 1889 m. Gargždų g. pasistatė naują mūrinį pastatą maldos namams (dab. parapijos namai, Kęstučio g. 3). Maldos namai jame veikė apie metus, vėliau pastatas buvo išnuomotas: iki 1962 m. Kretingos pašto ir telefono-telegrafo įstaigai, apie 1919-1930 m. dalis patalpų išnuomota Kretingos apskrities viršininko įstaigai. Iškėlus paštą, 1962–1989 m. buvo komunaliniai butai. Nuo 1989 m. pastatas apleistas, 1992 m. architektas Saulius Manomaitis parengė restauravimo darbų projektą. Restauruotas pastatas grąžintas Kretingos evangelikų liuteronų parapijai. 2015 m. rudenį atnaujinta pastato išorė.

1897–1899 m. kunigo Johanno Straumanio pastangomis Rotušės a. r. dalyje pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Projekto autorius nežinomas. Kretingos dvaro savininkas grafas Tiškevičius, nors buvo Romos katalikų tikybos, dovanojo beveik visus bažnyčios statybai reikalingus rąstus. Keturi pirkliai izraelitai įteikė nemažą pinigų sumą spalvotiems bažnyčios langams įsigyti. Kaimyninės parapijos, ypač iš Latvijos, taip pat aukojo ženklias pinigų sumas. Prūsijos karalius Vilhelmas II didžiajam altoriui įrengti paskyrė 1500 markių. Bažnyčia baigta statyti ir pašventinta 1899 m. Pašventinimo iškilmėse dalyvavo Kuršo generalinis superintendentas, 7 kunigai, 3 misionieriai ir kantoriai bei iš Klaipėdos atvykęs bažnytinis choras su pučiamųjų instrumentų orkestru.

Bažnyčia neogotikos stiliaus, netinkuotų akmenų mūro, trinavė. Architektūra – taisyklingas stačiakampis su sinchroniškai aplink išdėliotais kontraforsais. Priekyje – kvadrato formos plano bokštas, užpakalyje – penkiabriaunė apsidė. Apsidės languose – spalvoto stiklo vitražai.

Bažnyčios viduje virš įėjimo įrengtas choro balkonas, toliau – aukšta sakykla, apsidėje nedidelis altorius, kuriame menininko Grunvaldo tapytas paveikslas „Jėzaus malda Getsemanėje“, šalia altoriaus kambarys kunigui. Bažnyčia garsi 1785 m. Karaliaučiaus meistro Johanno Preusso pagamintais vargonais.

Bažnyčiai priklausantis sklypas buvo apjuostas medine tvora su mūrinėmis atramomis. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo sumontuota iš Sankt Peterburgo atvežta ažūrinė metalinė tvora, puošta ornamentais, nugriauta 1964 m. 1997 m. tvora atstatyta naujai, 1998 m. gegužės 19 d. – iškilmingai pašventinta.

2005 m. Kretingos Evangelikų liuteronų bažnyčia pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe. Bažnyčia ir parapijos namai sudaro Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksą (29929).

Virtuali Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios interjero panorama.

Jolanta Klietkutė, 2012

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENDIKAS, Valteris. Parapijos istorija. Iš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.]. [b.v]: Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, 2009. Prieiga per internetą: <http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Kretingos-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija>.
2. KANARSKAS, Julius. Evangelikų liuteronų bažnyčia. Pajūrio naujienos, 1995, kovo 10, p. 4.
3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 103-105.
4. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų komplekso bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=29930&lang=lt>.
5. KVIKLYS, Bronius. Mūsų Lietuva. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Vilnius: Mintis, 1991, t. 4, p. 252.
6. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 300, 302.
7. PETKŪNAS, Darius. [Duomenys apie Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčią] [rankraštis]. [Kretinga], 2007 m. gruodžio 20 d. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, lap. 1.
8. PIPIRAS, Mikas; ir ŠERNAS, Pranciškus. Kretingos evangelikų liuteronų vargai ir rūpesčiai nuo 1802 iki 1998 metų. Švyturys, 1998, rugpjūčio 29, p. 5.
9. RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr. 2, p. 31-32.
10. ŠUKEVIČIUS, Kostas Rimantas. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia [interaktyvus]. Iš Lietuva panoramose. [Vilnius]: Panoramas.lt; UAB „Modernių elektroninių technologijų komunikacijos”, 2012 [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1969&lg=2>.
11. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčiai – 100 metų. Pajūrio naujienos, 1999, birželio, p. 2.