Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia

Šioje vietoje stovėjo Klausgalvų kaimo koplyčia, kuriai sunykus kunigaikščio Andriejaus Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Joje 1801 m. vasario 17 d. Kalnario altaristas Juozapas Skalskis pakrikštijo būsimą žymiausią XIX a. lietuvių kultūros rašytoją, žemaičių vyskupą Motiejų Valančių.

1805 ir 1806 m. vizitacijų aktuose rašoma, kad šventorius aptvertas akmenų mūro tvora. Jame medinė bažnyčia, taip pat 4 ąžuolinių stulpų varpinė, kurioje vienas nedidelis varpas ir signorius (varpelis).

Bažnyčia buvusi kryžiaus plano, grindys iš plytų, stogas dengtas lentelėmis, virš stogo – kupolas. Viduje 4 balsų senas pozityvas, 3 tapyti drobėje altoriai. Buvo įsteigtos kapinės.

1821 m. vizitacijos akte rašoma, kad bažnyčioje ant sienų kabojo 7 seni paveikslai. Sakykla stalių darbo, sena klausykla. Choro patalpoje jau buvo 8 balsų senas pozityvas.

1850 m. vizitacijos akte nurodyta, kad bažnyčia 23,4 m ilgio ir 15,6 m pločio.

1860 m.Šalyno savininko grafo Šoazelio ir parapijiečių lėšomis bažnyčia suremontuota ir išdažyta, tačiau 1882 m. vasarą, pataikius žaibui, bažnyčia sudegė. 1883 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, kurios statybomis rūpinosi kunigas Simonas Jucevičius (g. 1842 m.) bei parapijiečiai. Mediena buvo ruošiama Klausgalvų miške.

Buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. suteiktos parapijos teisės. Priklausė Skuodo dekanatui.

Bažnyčia kryžminio plano, 23,4 m ilgio ir 15,6 m pločio (su koplyčiomis), apkalta stačiomis lentomis, su dviem nedideliais bokšteliais viršutinėje stogo dalyje ir mažu prieangio stogeliu priešakyje. Viduje – trys dailaus darbo altoriai. Išlikusi sena paminklinė lenta, kurioje trumpai surašyta šios bažnyčios istorija. Yra du įdomūs geležiniai kryžiai.

Bažnyčioje 3 durys iš lauko ir 2 vidinės, 11 langų. Viduje 8 balsų vargonai, 3 klausyklos, 3 altoriai. Didžiajame altoriuje šv. Lauryno paveikslas, tapytas Peterburgo dailės akademijoje, šoniniuose altoriuose toje pačioje akademijoje tapyti šv. Pilypo ir Jokūbo bei švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo paveikslai.

Naująją šventovę 1883 m. rugpjūčio 9 (21) d. tuo pačiu titulu konsekravo Salantų klebonas Kazimieras Bielskis.

Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų. Greta bažnyčios stovi Žemaičių parapijoms būdinga XIX a. statyta trijų dalių varpinė, išsiskirianti tuo, kad joje virš durų yra balkonas-sakykla. Trečias aukštas, arba skardininkas, kur kabo varpas, turi keturias angas visose keturiose sienose. Varpą 1778 m. liejo A. Bellmannas. Koplyčia pastatyta 1884 m.

Virš bažnyčios ir varpinės kyla ornamentuoti, ažūriniai kryžiai nukalti 1884 m. – XIX a. kryždirbystės paminklas.

Kalnalio bažnyčios kompleksas 2005 m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Jolanta Klietkutė, 2011

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. Bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=23599&lang=lt>.
2. JUZUMAS, Vincentas. Žemaičių vyskupijos aprašymas. Varniai, 2013, p. 386–387.
3. Kalnalio bažnyčia. Iš Salantų regioninis parkas [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 8 d.] Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/index,lt,16037.html=YmHFvm55xI1pYQ==>.
4. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p.66-69. ISBN 978-447-016-5.
5. MISIUS, Kazys; ir ŠINKŪNAS, Romualdas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Vilnius, 1993, p. 375.
6. Palangos dekanatas. Iš Telšių vyskupija [interaktyvus] [žiūrėta 2011 m. vasario 4 d.].  Telšiai: Telšių vyskupija, Katalikų interneto tarnyba, 2010. Prieiga per internetą: <http://telsiuvyskupija.lt/?id=56>.