Valėnų piliakalnis

Valėnų piliakalnis, dar žinomas kaip Cartų, yra Kretingos r. sav. teritorijoje, prie Bajorų ir Valėnų k., įrengtas Babrūnės upelio deš. krante, į Dangės (Akmena-Danė)slėnį įsiterpusioje kalvoje. Cartų pavadinimą gavo dėl papėdėje buvusio Cartų kaimo (vok. Zarten), tačiau literatūroje sutinkamas ir Raudonkalnio, rečiau – Pilalės vardas. Pasiekiamas keliu Kretinga–Radailiai, Valėnuose pasukus į dešinę v. kryptimi, pavažiavus 1,6 km iki kelio nuokalnės, 50 m į kairę pusę.

Istorikas Teodoras Narbutas užrašė legendą apie gotų karalių Armoną, kilusį iš Grutingų giminės, kuris į šias apylinkes atsikraustė tautų kraustymosi laikotarpiu. Armonui čia taip patiko, jog ilgai nelaukęs pastatė pilį ir pavadino ją protėvių garbei – Grutinga, t.y. Kretinga.

Piliakalnis labai suardytas arimo, apaugęs lapuočiais medžiais. Aikštelė ovali, pailga š. r.–p. v. kryptimi, 70 m ilgio ir 40 m pločio, smarkiai dirvonuoja. R. ir š. r. nuo aukštumos aikštelę skiria iki 45 m ilgio ir 1,5 m aukščio puslankio pavidalo pylimas, kurio išorėje seniau buvo gynybinis griovys. Aikštelė ir pylimas smarkiai nuskleisti ariant. Pylimas buvęs daug aukštesnis. Jo pagrindas – iki 8 m pločio. Kurmiaurausių žemėse pastebėtas intensyvus degėsių sluoksnis ir anglių fragmentai, kurie leidžia teigti, kad ant pylimo senovėje stovėjo mediniai įtvirtinimai, sunaikinti gaisro. Šlaitai vidutinio statumo, 2 – 14 m aukščio. Valėnų piliakalnis datuojamas I tūkstantm. pab. – II tūkstantm. pradž. Manoma, jog Valėnų piliakalnis atliko gynybinę funkciją, nes nuo jo į š. vos už 0,5 km stūkso Ėgliškių (Andulių) piliakalnis, ant kurio stovėjo XIII a. rašytiniuose šaltiniuose minima kuršių Kretingos (Cretyn) pilis, sudeginta kryžiuočių. Į rytus nuo piliakalnio 0,2 ha ariamame plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies šlako, puodų šukių.

Valėnų piliakalnis žinomas nuo seno, jis minimas vokiečių archeologų darbuose ir kitoje literatūroje. 1963 m. ir 1966 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas, o 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras. 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių Archeologinių vietų sąrašą. Unikalus objekto kodas: 5272.

Aurelija Gelminauskienė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praieties skraistę praskleidus. Kretinga, 2009, p. 19.
2. Kretingos kilmė ir tolesnioji istorija. Tėvynės sargas, 1897, nr. 11, p. 14.
3. Legendos pasakoja: Lietuvos geografiniai objektai. Sud. Gitana Kazimieraitienė. Kaunas, 2008, p. 45–46. ISBN 5-430-04769-4.
4. Valėnai. Iš Lietuvos piliakalniai [interaktyvus] [žiūrėta 2015 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=245>.
5. Valėnų, Cartų piliakalnis. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2015 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=5272>.
6. Valėnų piliakalnis. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2015 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Val%C4%97n%C5%B3_piliakalnis>.