Atnaujinta 2023-08-10
Kačaičių kaimas (išnykęs kaimas)
Šaltinis: KRAUJALIS, Rimantas. Kačaičių piliakalnis (pietrytinė pusė). Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 110. ISBN 5-420-01591-9.
Kačaičių kaimas buvęs Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytinėje dalyje, 7 km į pietvakarius nuo Kartenos ir 3 km į rytus nuo Raguviškių, abipus Kartenalės I ir Kartenalės II upelių.
Dviejų Kartenale vadinamų upelių santakoje stūkso dar kuršių bendruomenės I tūkstantmečio po Kristaus antroje pusėje–XIII a. įsirengtas piliakalnis, vietos gyventojų vadinamas Pilale.
Kačaičiais pavadintas žemaičių žemdirbių kaimas susiformavo Valakų reformos metu, XVI a. antroje pusėje. Manoma, kad nausėdijos pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Kačio (vard. Kačys) vardo. Jo sūnūs ir vaikaičiai gavo Kačaičių pavardę, kuri virto bendriniu gyvenvietės pavadinimu.
Planinė Kačaičių struktūra buvo būdinga tipiniams valakiniams-gatviniams kaimams. Jo dirbama žemė buvusi padalinta į 3 didelius laukus, išskirstytus rėžiais.
Kačaitiškiai buvo Kartenos dvaro baudžiauninkai. Iš pradžių lažą jie ėjo Kartenoje, XVII–XVIII a. – Mišučių, o XIX a. – Lukauskių dvare.
Visi kaimiečiai buvo katalikai, lankę Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.
Mirusiuosius iki XVIII a. pabaigos laidojo šalia gyvenvietės kairiajame Kartenalės I krante nuo XVI a. veikusiose kapinėse. Daugiausia čia atgulė nuo maro mirusių žemdirbių, dėl to jos vadinamos Maro kapeliais.
Kačaičių kaimo pietvakariniame pakraštyje už abiejų Kartenalių santakos miško ir ganyklų žemėje XVIII a. susiformavo Mažųjų Kačaičių užusienis – kelių vienkieminių sodybų nausėdija. 1846 metais joje gyveno 2, o kaime – 12 valstiečių šeimų. 1861 metais Kačaičiuose buvo 13 kiemų ir 171 gyventojas, o Mažuosiuose Kačaičiuose prie Kartenalės II upelio jau stovėjo vandens malūnas. Panaikinus baudžiavą, Mažųjų Kačaičių žemę Mišučių dvaro savininkai priskyrė prie kuriamo Notiškės palivarko, kurio sodybą pastatė šalia vandens malūno.
Vykdant pobaudžiavines reformas, valstiečiai išsipirko iš dvaro dirbamą žemę ir išsirinko luominę savivaldą. Kačaičių kaimas, kuriame 1872 m. buvo jau 16 ūkių, nuo 1861 m. priklausė Kartenos valsčiaus Mišučių seniūnijai. Atidalinant kaimo ir Lukauskių dvaro žemes, matininkas Teodoras Hesė jas išmatavo, išdalino sklypais ir 1884 m. birželio 3 d. parengė žemėnaudos planą. Jis kaimui taip pat priskyrė šienaujamų pievų ir miško sklypą prie Minijos upės, tarp Nausodžio ir Abakų kaimų, priešais Rubulius.
Pagal planą kaimui priklausė 448 dešimtinės ir 684 sieksniai (apie 490 hektarų) žemės, kurią valdė 16 valstiečių.
Kaime daugėjant gyventojų, XIX a. antroje pusėje išaugo žemdirbių ūkių.
1915 m. kaime buvo 25 sodybos, 1923 m. – 29 ūkiai ir 186 gyventojai, o Kačaičiai priklausė Budrių seniūnijai. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1934 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Reformos metu prie kaimo buvo prijungta dalis Notiškės ir Lukauskių dvarų žemių, tarp kurių – ir Lukauskių dvarininkui Edvardui Višumirskiui priklausęs Kačaičių piliakalnis.
Tarpukariu kaimui priklausė apie 600 hektarų žemės, kurios didžiąją dalį sudarė dirbami laukai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, gretimame Žutautų miške būrėsi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Kartenos kuopos partizanai.
Vykstant masiniam gyventojų trėmimui, iš kaimo į Rusijos gilumą ištremti 22 žmonės. Tai buvo stambių ūkininkų, partizanų rėmėjų ar artimųjų šeimos.
Pokariu vykusi kolektyvinės ūkio sistemos plėtra ir melioracija kaimo sodybas nušlavė nuo žemės paviršiaus, o jų gyventojai išsikėlė į gretimus Budrius bei kitas gyvenvietes.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu kaimas 1986 m. buvo išbrauktas ir apskaitinių duomenų.
Panaikintų Kačaičių žemė iš pradžių buvo priskirta Baublių kaimui.
Vykstant kolūkio turto privatizacijai, fermų pastatą už čekius išsipirko Pranas Slušnys, perdavęs jį ūkininkauti pasiryžusiam sūnui Benediktui Slušniui. Šis 1992 m. tapo pirmuoju sunaikinto kaimo naujakuriu, o vėliau sodybą kaimavietėje pasistatė Kačaičiuose ūkininkaujantis verslininkas Irvingas Paulauskas.
Kačaičių žemė buvo prijungta prie Budrių, o siekiant išsaugoti senąjį vietovardį, kaimavietės laukus kertantis kelias pavadintas Kačaičių gatve.
Kačaičiai yra Lietuvos kariuomenės savanorio, apdovanoto Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Antano Jurkaus, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizano Petro Jonausko gimtinė.
Kačaičiuose žuvo Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanas Juozas Vasiliauskas, Kardo rinktinės partizanai Vytautas Lukauskas–Plienas ir Vladas Lukauskas–Prutenis.
Be piliakalnio, vad. Pilale, Kačaičiuose yra Akmuo, vad. Didžiuoju, Ypatinguoju kūliu, Kapinynas (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pr.), Senosios kapinės, vad. Markapiais (XVI–XIX a.), Antrosios senosios kapinės, vad. Senkapiais (XVI–XVIII a.).
Parengė Rita Vaitkienė, 2021
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Kačaičiai. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. Atnaujinta 2021 rugpj. 19. [žiūrėta 2021-09-09]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Ka%C4%8Dai%C4%8Diai>.
- KANARSKAS, Julius. Kaimas prie dviejų Kartenalių. Švyturys, 2019, balandžio 27, p. 5–6.
- KRAUJALIS, Rimantas. Kačaičių piliakalnis. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 110. ISBN 5-420-01591-9.
