Atnaujinta 2023-08-11
Tintelių kaimas
Tinteliai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlupėnų seniūnijoje, 2 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie Kūlupio upelio, Salanto upės dešiniajame krante, vakaruose remiasi į Vaineikių miškų masyvą. Gyvenvietė užima 401,64 ha plotą.
Pirmąkart Tintelių vardas paminėtas Salantų klebono Stanislovo Čerskio sudarytame Salantų parapijos žemėlapyje, išspausdintame 1830 m. Vilniuje.
Vietovardis Tinteliai (žemaitiškai Tėntelē) kilo nuo žodžio „tintelis“ (tintalas), kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tintaluoja (tinteliuoja, tintiliuoja), tabaluoja. Šį vardą Lietuvoje turi tik du kaimai ir abu yra Kretingos rajone: antrieji Tinteliai yra netoli Kretingos, į pietryčius nuo Kurmaičių.
Tintelių priešistorė glaudžiai susijusi su Nasrėnų kaimu, kuris XVI–XVIII a. priklausė valstybiniam Platelių dvarui.
1797 m. Nasrėnų kaimas atiteko dvarininkui Marijonui Gabrieliui Florentui Augustui de Šuazeliui-Gufjė, kuris šią valdą perleido vyriausiajam sūnui, Rusijos imperijos karininkui Antuanui Liudvikui Oktavijui de Šuazeliui-Gufjė.
1808 m. sudarytame žemėlapyje į pietus nuo Nasrėnų gyvenvietės, paribyje su Kūlupėnų kaimo žeme, abipus Salantų–Kretingos kelio pažymėtas 6 sodybų užusienis, kuriam priklausančią dirbamą žemę pusiau dalino į vakarus nuo Kūlupio upelio plytėjusios mišku apaugusios bendrosios ganyklos. Dar beveik antra tiek sodybų buvo išsibarstę vienkiemiais į vakarus nuo užusienio augusiame miške.
A. L. de Šuazeliui-Gufjė išpardavinėjant atokiau nuo Platelių buvusias savo valdas, pietvakarinę Nasrėnų žemių dalį su Tinteliais įsigijo nauji savininkai.
Užusienis buvo atskirtas nuo Nasrėnų ir tapo savarankišku kaimu. Prie jo buvo prijungtos miškuose išsibarsčiusios vienkieminės sodybos, kurias imta vadinti Tintelių Medsėdžiais.
1846 m. teisininko Mykolo Gadono išleistame Telšių apskrities aprašyme minima, kad tuo metu Salantų parapijos Tintelių kaime buvo 6, o Tintelių Medsėdžiuose – 5 prievolininkų sodybos.
Prie Tintelių buvo priskirta ir vakarinė Nasrėnų žemių dalis. Čia buvusiame vienkiemyje naujieji savininkai įsirengė nedidelį, administracine-ūkine veikla užsiimantį dvarą, kurį pavadino Terespolio palivarku. Jame žemdirbiai ėjo lažą ir atlikinėjo baudžiavines prievoles. Palivarką valdė iš Platelių krašto kilę bajorai Stančikai.
Pobaudžiavinės žemės reformos metu kaime buvo suformuotas 91 rėžis žemės, už kurią 1870 m. dvarininkui Stančikui 44 valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius.
1872 m. duomenimis, Tintelių kaime stovėjo 11, o Tintelių Medsėdžiuose – 2 sodybos.
Tarp 1861 m. ir 1872 m. prie Salantų–Kretingos vieškelio ir Kūlupio upelio, iškėlus iš čia valstiečių sodybas, iškilo naujas dvarelis, pavadintas Tintelių palivarku. Jam priklausė apie 295 ha žemės, iš kurios per 216 ha sudarė arimai, 65,5 ha – miškai ir apie 13 ha – nedirbamos žemės.
1879 m. palivarką paveldėjo iš Lietuvos bajorų katalikų kilęs Rusijos armijos pulkininkas Tomas Dubis-Kračakas. Jis šią valdą nuomojo.
Vėliau palivarką įsigijo Rusijos imperijos Muitinės valdybos tarnautojas Aleksandras Voskresenskis. Tuo metu jam priklausė ir dalis žemių, esančių kitapus Salanto, tarp jų – kairiajame upės krante augantis miškas, kurį pagal savininko tarnybos vietą imta vadinti Tamožine (nuo rusų k. žodžio „tamožnia“ – liet. muitinė).
1903 m. Terespolio dvarelyje gyveno 13, Tintelių palivarke – 36, Tintelių Medsėdžiuose – 8 gyventojai, o Tintelių kaime stovėjo 15 sodybų su 69 gyventojais.
Pirmojo pasaulinio karo metais ir po karo, daugėjant žemdirbyste besiverčiančių valstiečių, ūkiai susmulkėjo, todėl 1923 m. Tintelių kaime (su buvusiais Tintelių Medsėdžiais) buvo jau 23 kiemai, kuriuose gyveno 130 valstiečių. Tintelių palivarke buvo 38, o Terespolyje – 25 gyventojai.
Vykdant Lietuvos žemės reformą, kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Terespolio palivarkui buvo palikta 90 ha žemės, kurioje ūkininkavo Kumpinų šeima.
Lietuvos žemės reforma beveik per pusę apkarpė Tintelių palivarko valdas, kurias po tėvo mirties perėmusiam Sergejui Voskresenskiui beliko apie 100 ha žemės. Jo laikais sodybą sudarė savininkų gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, sandėlis, kumetynas ir už Kūlupio stovėjęs kluonas. Beveik visi pastatai buvo mediniai, tik svirnas ir tvartas – mūriniai. Nuo Kretingos–Salantų vieškelio palivarko savininkų namo link vedė tiesus, karpomų liepų alėja apsodintas keliukas. Į šiaurę nuo jo, tarp sodybos pastatų ir vieškelio, plytėjo vaismedžių sodas, kurį iš rytų ir šiaurės pusių juosė eglės ir tarp jų iš laukų suvilkti rieduliai.
1935 m. Tinteliuose apsilankę Klausgalvų pradžios mokyklos mokytojai Juozas ir Bronė Kudarauskai surašė senuosius žemėvardžius. Jų duomenimis, nuo Salantų–Kretingos vieškelio pro palivarko sodybą į Tintelių kaimą ėjęs kelias buvo vadinamas Granšašiejumi. Už Kūlupio stūksanti aukštuma vadinta Girių kalnu, nes prieš ją įdirbant čia augo miškas. Ją ariant vienoje vietoje nuolat buvo išverčiama anglių ir pelenų, todėl buvo spėjama, kad senovėje čia buvo kūrenami laužai ir kurui degamos anglys. Toliau į vakarus buvusi aukščiausia vietovė – Ežių kalva.
Į šiaurę nuo palivarko, prie Nasrėnų, buvęs Žydplecis – ariama dirva, kur kažkada stovėjusioje smuklėje gyvenęs nuomininkas žydas. Į rytus nuo Salantų–Kretingos vieškelio dalis ariamo lauko vadinta Venckynu, nes čia seniau stovėjusi žemdirbių Venckų sodyba. Rytine palivarko žemių dalimi ėjo Seinalės keliukas, netoli kurio buvo Šaltinaliu vadintas šaltinis. Kitapus Salanto plytėjo laukiniais barščiais apaugusi Barkštynės pieva. Su ja ribojosi Grajų pieva, kurioje prie Salanto stūksojo upės plaunama pakiluma. Išplautame skardyje ir šalia iškastoje žvyrduobėje buvo randama žmonių kaulų, įvairių grandinėlių ir senovinių monetų.
Tintelių kaimo šiaurinėje dalyje augo Giralės miškas, kurio pietinė, eglynu apaugusi dalis vadinta Sklondu. Šalia miško, molingoje ir akmeningoje žemėje, plytėjo Ganyklalė – buvusios bendrosios kaimo ganyklos, telkšojo šaltiniuota ir neišdžiūstanti Rudijos bala. Pietinėje kaimo dalyje driekėsi medžiais ir krūmais apaugusi Margių pieva ir molinga Ruozyno dirva. Rytinėje kaimo dalyje buvusi Molija vadinama molinga dirbama žemė.
Vakarinė kaimo žemių dalis, apimanti apie 50 ha plotą, vadinta Naudvariu, kuriame stovėjo 4 ūkininkų sodybos. Ši kaimo dalis buvo pamiškėje, todėl ūkininkų pasėliai dažnai kentėjo nuo čia apsilankančių šernų.
Nuo kaimo atsiradimo Tintelių gyventojai priklausė Salantų parapijai. Nuo 1777 m. melstis ir vaikus krikštyti jie galėjo Kalnalyje pastatytoje Šv. Lauryno bažnyčioje. 1926 m. įsteigus Kalnalio parapiją, tikintieji galėjo atlikti visas religines apeigas ir gauti sakramentus savo bažnytėlėje. Jie naudojosi ir priešais palivarką stovinčia koplyčia, prie kurios rinkdavosi per Gegužines pamaldas, ateidavo apsižadėti užklupus ligai ar bėdai.
1941 m. Voskresenskių šeima buvo suimta ir ištremta į Rusijos gilumą.
Ištremtųjų Voskresenskių dvarelis buvo nacionalizuotas, paverstas valstybiniu ūkiu. Po karo jis priklausė Šalyno tarybiniam ūkiui, o apie 1949 m. palivarko ir Tintelių kaimo žemėse buvo įkurtas „Draugystės“ kolūkis.
Po ūkių stambinimo vajaus kolūkis buvo prijungtas prie Kūlupėnų tarybinio ūkio, o Tintelių palivarko sodyba naudota pagalbinei ūkinei veiklai: tvartuose buvo auginami tarybinio ūkio galvijai, o gyvenamuosiuose pastatuose gyveno ūkio darbininkų šeimos.
Buvusį palivarką mena tik liepų alėja ir nebenaudojami kampinio plano akmenų mūro tvartai, o senojo gyvenamojo namo vietoje įsikūrusi nauja sodyba.
Per pirmąjį sovietmečiu vykusį gyventojų surašymą 1959 m. Tinteliuose buvo registruoti 145 žmonės. Vėliau gyventojų ėmė mažėti. 1979 m. buvo surašyti 105 asmenys. 1989 m. buvo belikę 36 gyventojai (14 vyrų ir 22 moterys), 2001 m. – 29 žmonės, 2011 m. – 10 vyrų ir 8 moterys, o 2021 m. – 29 gyventojai. Jų dvasiniais reikalais nuo 1997 m. rūpinasi Kūlupėnų Šv. Motiejaus parapijos kunigai.
Rytinė kaimo žemių dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką. Nuo 2013 m. veikia UAB „Benko servisas“ priklausanti vėjo jėgainė, gaminanti žaliąją energiją.
Tintelių praeitį mena išlikę kultūros paveldo objektai.
Seniausios yra nebeveikiančios kapinės. Pirmosios kapinės stūkso prie kelio Kartena–Salantai. Jos vadinamos Švedkapiu. Pasakojama, kad čia palaidoti XVII–XVIII a. karų su Švedija metu žuvę kariai. Mirusiesiems atminti jose XIX a. buvo pastatyta mūrinė koplyčia, kurią puošia frontono nišoje stovinti žmogaus ūgio Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra, o viduje stovi Švč. Marijos Sopulingosios ir Pietos skulptūros. Manoma, kad kapinės tęsiasi ir po plentu, nes seniau kitame kelio krašte buvo randama stambių akmenų ir monetų.
Antrosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Markapiais, įrengtos į šiaurės rytus nuo pirmųjų, aukštumos papėdėje. Tai buvusios seniausios Nasrėnų kapinės, pažymėtos ir 1808 m. plane. Jas uždarius, XIX a.–XX a. pr. čia retsykiais laidoti Tintelių ir Nasrėnų kaimų savižudžiai, nekrikštai, iš Salanto ištraukti skenduoliai. Seniau vietos gyventojai saugojosi kapinių: nekasė jose duobių, nearė šalia žemės, statė ąžuolinius kryžius. Eksploatuojant šalia buvusį žvyro karjerą, 1985 m. šiaurinė kapinių dalis buvusi nukasta, o duobėse rastus žmonių griaučius darbininkai čia pat užkasė. Kapinės apaugo mišku, jas ženklina kryžius (autorius – tautodailininkas Antanas Lubys). 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe (unikalus kodas – 24225).
Tinteliams priklausė ir Žydkapis, patenkantis į Nasrėnų kaimo teritoriją. Jį ženklina koplytstulpis, kurį 2006 m. restauravo salantiškis meistras Alioyzas Pocius.
Pietiniame kaimo pakraštyje, prie plento stovinčios sodybos kieme stūkso senas, žemaičių kryždirbystės tradicijas menantis koplytstulpis su kaltiniu ornamentuotu kryželiu, kurį 1845 m. pastatė buvęs sodybos šeimininkas P. Maksvytis.
Iš Tintelių kilo Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas, inžinierius elektrikas, buvęs siuvimo fabriko „Spalis“ direktorius, Lietuvos taupomojo banko tarybos pirmininkas Steponas Vaičikauskas.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Tinteliai. Nasrėnų žemėje išaugęs kaimas. Pajūrio naujienos, 2021, rugpjūčio 27, priedas „Žemė ir ūkis“, p. 12–13.
- Tinteliai (Kūlupėnai). Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2022 m. balandžio 2 d.], [žiūrėta 2022 m. balandžio 29 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Tinteliai_(K%C5%ABlup%C4%97nai)>.
- Tintelių II senosios kapinės. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2018 m. vasario 18 d.], [žiūrėta 2022 m. gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Tinteli%C5%B3_II_senosios_kapin%C4%97s>.
