Atnaujinta 2020-01-11
Vaineikių kaimas
Vaineikių kaimas pirmą kartą paminėtas 1576 m. Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Vaineikis daugiskaitinės formos.
XVI–XIX a. pr. kaime veikė dvejos kapinės, kuriose daugiausia laidoti nuo maro epidemijų mirę gyventojai. 1846 m. Vaineikiuose gyveno 27 šeimos. Nuo XIX a. pr. žinoma Vaineikių seniūnija, kuriai, 1870 m. duomenimis, priklausė Vaineikių, Vaineikių Medsėdžių, Šlaveitų, Pabiržtvininkų, Užgirio, Degimų ir Dubašių kaimai.
1870 m. 201 bendruomenės valstietis valdė 912 rėžių žemės, už kuriuos mokėjo išperkamuosius mokesčius Darbėnų dvaro savininkui Juozapui Tiškevičiui.
1918 m. pradėjo veikti Vaineikių pradinė mokykla. Joje dirbo mokytojai Kazys Lukauskas, Pranas Skersys, Kazys Bindokaitis, Aleksandras Žilys ir kt. pedagogai. 1923 m. kaime gyveno 381 žmogus ir buvo 54 ūkiai.
1936 m. mokytojas V. Čekas įsteigė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyrių, kuriame 1937 m. buvo 20 narių. Jaunalietuviai rūpinosi įsteigti kaime pašto agentūrą, organizavo namų ruošos kursus ir suaugusiųjų vakarinius kursus pradžios mokyklos 5–6 klasių programai įsisavinti. Skyrius savo jėgomis ir lėšomis 1937 m. pastatė koplytėlę.
Pokario metais Vaineikiai buvo kolūkio ir apylinkės administracinis centras. Kaime duris atvėrė Darbėnų vartotojų kooperatyvo parduotuvė, 1962 m. – kultūros namai, 1967 m. – biblioteka. Ūkius sustambinus kaimas liko pagalbine Kašučių kolūkio gyvenviete.
Iš kaimo yra kilęs Jonas Kiauleikis (1918 m. sausio 16 d. – 1990 m. rugsėjo 7 d.) – gydytojas endokrinologas, medicinos mokslų kandidatas ir Juozas Radikas (1935 m. lapkričio 6 d. – 2005 m. rugpjūčio 29 d.) – gydytojas, valstybės veikėjas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiaus kavalierius.
2001 m. gyv. surašymo metu Vaineikiuose gyveno 206 žmonės.
Kaimo kryžkelėje nuo seno stovėjo kryžius su 2 kryžmomis ir koplytėlė. 1990 m. kaimo gyventojų pastangomis ir meistro Brazdausko dėka jie buvo atstatyti. Akmenos upės santakoje su Šlaveitos upeliu bei kaimo laukuose, netoli Vaineikupio, yra senos kaimo kapinės, vadinamos markapiais. Santakos kapinėse stovi koplytėlė ir 3 seni kryžiai.
Asta Kupšytė, 2011
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Darbėnų apylinkės kaimai. Švyturys, 1992, rugpjūčio 22, p. 3.
- Kretingos rajono savivaldybės gyventojai kaimo gyvenamosiose vietovėse ir jų instituciniai požymiai. Iš Klaipėdos apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos statistikos departamentas, 2003 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 17 d.], p. 40–41. Prieiga per internetą: <http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/Klaipedos_apskritis.pdf>. ISBN 9986-589-88-6.
- PAULAUSKAITĖ, Birutė. Kiauleikis Jonas. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2006 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/kiauleikis>.
- PAULAUSKAITĖ, Birutė. Radikas Juozapas Petras. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus].Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2006 [žiūrėta 2011 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/view/?id=521>.