Atnaujinta 2024-10-15
Mišučių piliakalnis
Mišučių (Nausodžio) piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilale, Mongirdo pilale – tai piliakalnis su priešpiliu ir papėdės gyvenviete pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Nausodžio kaime (Žalgirio seniūnija), Minijos upės kairiajame krante. Teritorijos plotas – 5,9907 ha. Piliakalnis apaugęs mišku, dalis priešpilio ir papėdės gyvenvietė dirvonuoja.
Stūkso 450 m į vakarus nuo Vlado Mongirdo gatvės Nausodžio kaime, laukų pakraštyje, einant Minijos link. Piliakalnis yra krantinio tipo, įrengtas į Minijos ir bevardžio buvusio jos kairiojo intako santakos slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Šlaitai statūs, vakarų ir šiaurės vakarų pusėje – iki 26 m aukščio, besileidžiantys į platų Minijos slėnį. Rytų ir šiaurės rytų pusėje jie žemesni, nuo 3 iki 9 m aukščio, leidžiasi į gilų šaltiniuoto upelio išgraužtą slėnį. Išdžiūvusį upelį žymi tik išlikusi griova.
Aikštelė keturkampė, apie 50 m ilgio šiaurės–pietų kryptimi ir 40 m pločio. Paviršius žemėja link šiaurinio galo, kuris yra 1,5 m žemesnis negu pietinė dalis.
Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkst. pradžia. I tūkstantmetyje po Kristaus ant piliakalnio stovėjo senųjų šio krašto gyventojų kuršių ir jų protėvių pastatyta medinė pilis.
Į pietus nuo aikštelės supilti du gynybiniai pylimai. Aikštelės pietiniame krašte esantis pylimas 40 m ilgio, 1,5 m aukščio, iki 30 m pločio. Smarkiai paskleistas ir suplokštėjęs ariant. Pilant pylimą, priešais jį buvęs iškastas 3 m pločio griovys, kuris dirbant žemę užslinko ir besiekia 1,5 m gylį.
Už griovio yra antrasis gynybinis 0,2 m aukščio ir 7 m pločio pylimas. Jo pietinėje papėdėje iškasto antrojo apsauginio griovio gylis siekia 0,8 m, plotis – 10 m.
Į pietus nuo įtvirtinimų – priešpilis, skirtas pilies gynėjams susirinkti artėjant priešui. Jo aikštelė keturkampė, 40–45 m ilgio rytų–vakarų kryptimi ir 17 m pločio. Pietų pusėje ją saugojo gynybinis pylimas ir apsauginis griovys. 1966 m. priešpilio pylimas vietomis dar siekė apie 1,1 m aukščio, tačiau vėliau melioruojant ir ariant laukus buvo sunaikintas.
Į pietus ir pietryčius nuo priešpilio 2,5 ha plote išliko arimo smarkiai apnaikintas papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis, atspindintis čia įsikūrusių žemdirbių, amatininkų, karių, pirklių ir kitų pilies bendruomenės narių gyvenimą.
Manoma, kad piliakalnis galėjo būti apleistas I tūkstantmečio pabaigoje. Piliai sunku buvo atsilaikyti prieš kuršių kraštą puldinėjusius skandinavų vikingus.
300 m į pietvakarius nuo piliakalnio tebėra buvusio Mišučių dvaro sodybos liekanos. Todėl piliakalnis buvo priskiriamas Mišučių kaimui. Nuo XIX a. dvarą valdė bajorų Mongirdų giminė. Valstiečiai piliakalnį vadino dvaro savininko vardu – Mongirdo pilale.
Susikūrus Nausodžio kaimui ir Mišučių dvarui, piliakalnis ilgą laiką nebuvo naikinamas, nes pateko į bendro naudojimo ganyklas, kuriose tiek dvaras, tiek valstiečiai ganė gyvulius. 1935 m. dvarininkui Vytautui Mongirdui atiteko sklypas, kuriame yra piliakalnis.
Piliakalnis smarkiai kentėjo per karus. Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo metu išilgai vidinio pylimo kariškiai buvo išsikasę gynybinius apkasus. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje išliko 1941 m. NKVD pradėtų statyti betoninių gynybinių įtvirtinimų – atspariosios ugniavietės – pamatinė dalis.
Mongirdo pilalę ardė ir pasakojimais, padavimais patikėję kaimiečiai.
Padavimai liudija, kad Mongirdo pilalėje seniau naktimis vaidendavosi, pasirodydavo šmėklos. Pilalės požemiuose esą rūsiai, kuriuose paslėpti didžiuliai turtai. Piliakalnio aikštelėje buvusi skylė, į kurią įmestas akmenukas tarsi laiptais ilgai bildėdamas riedėdavo, kol nukrisdavo ant gelmės dugno.
Nemažai lengvatikių bernų ėjo naktimis Pilalės turtų ieškoti, bet niekam jų aptikti nepavyko. Išliko kelios lobių ieškotojų iškastos duobės.
Piliakalnis nėra labai detaliai tyrinėtas. XX a. pr. jį žvalgė lenkų etnologas, Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis; 1956 m. – Vladas Šaulys; 1960 m. – Juozas Mickevičius; 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius, archeologai Vytautas Daugudis, Algimantas Merkevičius), piliakalnio aikštelės vakariniame ir pietvakariniame pakraščiuose aptikęs iki 0,8 m storio kultūrinį sluoksnį (juoda maišyta žemė su molio tinko gabalėliais) ir piliakalnį priskyręs prie ankstyvųjų, t. y. I tūkstantmečio, medinių kuršių pilių laikotarpio; 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas); 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas), į pietryčius–pietus nuo priešpilio radęs arimo apnaikinto kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
1972 m. piliakalnis buvo paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR509), 1992 m. – įrašytas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, 1997 m. kartu su papėdės gyvenviete registruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąraše (kodas A467K), 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu (kodas A467KP), 2005 m. pripažintas valstybės saugomu nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paminklų kompleksu (unikalūs kodai: komplekso – 23793, piliakalnio – 5227, papėdės gyvenvietės – 23794), turinčiu archeologinį, mitologinį ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdį.
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- KANARSKAS, Julius. Nausodžio (Mišučių) Mongirdo pilalė. Švyturys. 2017, rugpj. 5, p. 5.
- Mišučių piliakalnis. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2021 vasario 7], [žiūrėta 2022 spalio 10]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Mi%C5%A1u%C4%8Di%C5%B3_piliakalnis>.
