Atnaujinta 2024-10-15
Joskaudų piliakalnis
Joskaudų piliakalnis, kitaip – Joskaudų alkakalnis, vadinamas Pilies, Alkos, Aukos kalnu, yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Joskaudų k. (Darbėnų sen.), Joskaudų miške, Tenžės upelio slėnyje, 1,5 km į šiaurę nuo kelio Dimitravas–Rūdaičiai tilto per Tenžės upelį.
Piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu ir Alkos, Aukos kalnu, yra didelį balną primenanti kalva, esanti tarp nedidelių daubų. Pailga šiaurės–pietų kryptimi, apie 85 m ilgio. Šlaitai rytų ir šiaurės pusėse statūs, iki 20 m aukščio, rytuose leidžiasi į Tenžės slėnį, šiaurėje – į gilią daubą. Vakarinis ir pietinis šlaitai nuolaidesni ir žemesni, iki 14–15 m aukščio, susisiekia su aukštuma. Ties kalvos viduriu yra 35 m ilgio ir 30 m pločio įdubusi aikštelė. Kalvos pietiniame ir šiauriniame galuose kyla po kauburį, kurių skersmuo – apie 20–25 m, o aukštis nuo aikštelės pusės – 3,5–4 m.
1966 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas, kurio archeologai piliakalnio šiaurės rytų viršūnėje aptiko iki 40 cm storio žemės sluoksnį su anglių priemaišomis.
1982 m. tyrinėjo Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba.
1985 m. miškininkams išarus išilgai kalvos einančią kvartalinę liniją, istorikas, archeologas Julius Kanarskas išverstose žemėse rado keletą smulkių lipdytos keramikos šukių, o ties viduriu – iš akmenų krauto židinio liekanų. J. Kanarskas tyrinėjimus tęsė 1989 ir 2015 m.
1992 m. kalvą žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.
Vienų archeologų nuomone, kalva nėra piliakalnis. Kiti mano, kad tai nebaigtas įrengti piliakalnis.
Pasakojimai mena, kad per karus su kryžiuočiais ant kalno stovėjusi pilis. Vėliau ji buvo apleista, bet pilį primena Pilies kalno pavadinimas.
Alkos (Aukos) kalno vardas liudija, kad šioje vietoje buvęs alkas – pagoniška senųjų krašto gyventojų šventykla. Tautosaka mena, kad po karų su kryžiuočiais piliakalnį apleidus, pagonys žemaičiai piliakalnio viršūnėje įrengė šventyklą, nuo kurios piliakalnis buvo pavadintas Alkos kalnu.
Aplinkinių kaimų gyventojai prisimena padavimus apie Alkos kalną. Vienas – apie čia stovėjusį gražų dvarą, kuris nugrimzdo į žemę, o jo vietoje liko įdubimas. Kitas – kad sutemus, ypač po vidurnakčio, praeiviams šioje vietoje vaidendavosi. Trečiasis – jog kartą ūkininkui važiuojant pro kalną prie vežimo atsirado didelis būrys vaikų, kuriems sulipus arklys nebepajėgė patraukti vežimo. Nuo išgąsčio ūkininkas susirgo ir po kiek laiko mirė.
Aplink kalvą seniau plytėjo bendrosios ganyklos, kuriose kaimo bandą ganę piemenukai matydavo iš įdubusios aikštelės išeinančius juodai vilkinčius velniukus, neturinčius nosies skylių.
Kitas pasakojimas – apie Joskaudų kaimo gyventoją, kuris uogaudamas ant Alkos kalno po mėlynių krūmu aptiko urvą, uždengtą geležiniu dangčiu. Nepajėgęs jo nukelti, iš kaimo pasikvietė keletą vyrų, tačiau urvo ant kalno grįžę jie neberado.
Muziejininko Juozo Mickevičiaus 1959 m. užrašytas Matildos Milerienės pasakojimas – apie jos pusbrolio, XIX a. viduryje tarnavusio piemeniu pas Senkų kaimo ūkininkus, nuotykius Joskaudų miške.
Apie 1940 m. iš kalvos pietvakarinio šlaito buvo pradėta kasti žvyrą, naudotą statyboms ir kelių remontui. Tada dingo kalno viršūnėje buvęs Aukuro akmuo (manoma – kuršių naudotas deginti dievams skirtoms aukoms). Spėjama, kad tas pats alkvietės apeiginis akmuo nuverstas kalvos vakarinėje papėdėje.
1941 m. rugpjūčio 15–16 d. prie Alkos kalno Skuodo pagalbiniai policininkai, padedami Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos apsauginių, sušaudė Dimitrave kalintas Skuodo žydes su vaikais.
1944 m. žudynių vietą tyrusi komisija Alkos kalno pietinėje viršūnėje, šiaurinėje ir rytinėje papėdėse atkasė 4 kapavietes, kur buvo 510 nužudytųjų lavonų.
Holokausto aukoms atminti kalno vakarinėje papėdėje ir pietinėje viršūnėje pastatyti atminimo akmenys.
Joskaudų kalva, vadinama Alkos (Aukos) kalnu, ir Skuodo žydų holokausto kapai yra valstybės saugomi kaip nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, turintis archeologinį, istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį (unikalus kodas – 5205, senasis registro kodas – M20, senasis kultūros paminklų sąrašo Nr. AR487).
Parengė Rita Vaitkienė, 2022
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
- Joskaudų piliakalnis. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2021 gruodžio 22], [žiūrėta 2022 rugsėjo 29]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/Joskaud%C5%B3_piliakalnis>.
- KANARSKAS, Julius. Joskaudų Alkos kalnas – Ginčio šventyklos vieta? Švyturys, 2017, spalio 7, p. 9, 16.
