Erškėtyno koplyčia

Erškėtyno koplyčia

Erškėtyno koplyčia yra Kadagynų miške, Darbėnų sen., Kretingos r., į pietus nuo Kadagynų k., 4,5 km į pietvakarius nuo Darbėnų, 2,5 km į pietryčius nuo Lazdininkų k. Pasiekiama iš kelio Kretinga–Skuodas , ties Daubėnų k. pasukus į vakarus, apie 2 km už geležinkelio pervažos.

Erškėtynas (Kadagynų miškas) – unikali sakralinė vieta. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, Lazdininkų k. gyventojai Barborai Dirvonskaitei-Pocienei apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. – daug didesnė mūrinė koplyčia. Ją išmūrijo Vytautas Riepšas iš Darbėnų. Į pašventinimo iškilmę susirinko daugybė žmonių, iš Darbėnų į Erškėtyną ėjo procesija su vėliavomis, atvažiavo pranciškonai iš Kretingos. 1930 m. pastatytas kryžius, pasodinti klevas ir kaštonas. Vėliau atsirado dar keletas kryžių, buvo išcementuoti takeliai, vieta aptverta tvorele.

Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.

Koplyčia stovi miško aikštelėje, per kurią eina gruntinis kelias. Įrengta infrastruktūra atsilankantiems maldininkams ir kitiems lankytojams: suolai, pavėsinės, informacinis stendas su žemėlapiu, pasodinta karpytų tujų. Koplyčia yra pusapskričio plano raudonų plytų, mūrinė, neogotikinio stiliaus, degto molio plytų mūro, ją juosia baltintų betoninių stulpų ir metalinių išilginių sijų aptvaras. Jo viduje priešais koplyčią auga pora aukštų lapuočių medžių. Koplyčia yra vertinga kaip Žemaičių kraštui būdingas etninės mūrinės sakralinės architektūros statinys.

Viduje yra medinė liaudies skulptoriaus drožta Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta XX a. pradžioje, nežinomo dievdirbio drožta „Švč. Mergelės Marijos Maloningosios“ skulptūra, sukurta XIX a. pab. – XX a. pr. bei skulptūra „šv. Jonas Nepomukas“, sukurta XIX a. pab. – XX a. pr. Skulptūros perkeltos iš medinės koplytėlės. Ant lauko sienų pakabinta ar kitaip pritvirtinta šventųjų paveikslų, kitokių atvaizdų, rožinių, skulptūrėlių. Patalpos centre įrengtas altorius, sienos dekoruotos šiuolaikine primityvia liaudies tapyba. Koplytėlės rytiniame fasade pritvirtinta medinė lentelė su įrašu „26 m. / BARBORAI POCIENEI / APSIREIŠKĖ ŠVENTOJI MER / GELĖ MARIJA, KAD ČIA BŪTŲ / PASTATYTA KOPLYČIA / PAŠVENTINTA 1930 m.“

1993 m. Erškėtyno koplyčia buvo įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 15056.

Netoliese trykštantis Erškėtyno šaltinis (dabar įrengtas šulinio rentinys) nuo seno garsėjo gydomosiomis galiomis, gausiai lankomas maldininkų, ypač per Sekmines, Žolinę, kitas religines šventes.