Prekyba

II–IV a. kapuose randamos monetos liudija, kad kretingiškių protėviai palaikė prekybinius ryšius su Romos imperijos provincijomis. Plačius to meto žemaičių prekybos ryšius rodo Rūdaičių senkapiuose ir piliakalnyje aptiktos varinės Romos monetos ir IX a. arabų monetos.

Per Kretingą iš vakarų ėjo svarbus prekybos kelias. Prekyba ir mainai skatino Kretingos kaimo augimą. XVI a. pab. jis tapo svarbiu prekybos su Prūsija punktu.

Siekdamas pagyvinti prekybinį ir ūkinį valsčiaus gyvenimą, gauti dvarui daugiau pajamų ir įteisinti miestelį tarp svarbiausių Žemaičių seniūnijos užsienio prekybos centrų, Jonas Karolis Chodkevičius (1537–1579) išrūpino Kretingai prekių sankrovos teisę.

Prekybos ir amatų apsaugą bei laisvę miestui garantavo Magdeburgo teisė.

Suteikdamas miestui vokišką Karolštato vardą, J. K. Chodkevičius siekė priartinti šį regioną prie Europos civilizacijos, išmokyti žemdirbius žemaičius amatų ir prekybos paslapčių, paspartinti ūkio raidą ir pažangą. Fundatorius skatino piliečius laisvai verstis prekyba, amatais, žemdirbyste ir žvejyba. Juos 20-iai metų atleido nuo visų prievolių dvarui ir 30-iai – nuo muito mokesčio valstybei.

Seimas leido Kretingoje rengti turgus. Miestas augo kaip pasienio prekybos komercinis centras. XVII a. pr. čia veikė net trys malūnai, vyno ir alaus daryklos, spirito varykla, stalių dirbtuvės.

Karolštatui priklausė užsienio prekybos monopolis. Per Kretingą prekes į užsienį galėjo išvežti tik miesto piliečiai. Jie galėjo nevaržomai prekiauti su Gdansku, Karaliaučiumi, Klaipėda ir kitais Prūsijos miestais. Iš svetur atvykusiems pirkliams buvo leidžiama prekiauti tik su Karolštato piliečiais. Šią taisyklę pažeidus, prekės turėjo būti konfiskuojamos ir perduodamos miesto iždui.

Konkuruojantis kaimyninis Klaipėdos prekybos ir amatų centras ėmė varžyti kretingiškių pirklių teises bei laisves ir pasistengė, kad 1622 m. Karolštatas prarastų teisę laisvai prekiauti su Karaliaučiumi.

Masalskių valdymo laikais (1751–1756 m.) Ignacas Jokūbas Masalskis ragino nebijoti prekybos verslui skolintis pinigų iš valstybės iždo ir imti kreditan į užsienį vežamas lietuviškas prekes.

XVII a. vid. Karolštate gyvenę žydai vertėsi smulkiąja prekyba.

1868 m. Kretingoje buvo 60 prekybininkų. Miestelyje veikė 21 krautuvė.

Prekyba vertėsi žydai ir vokiečiai pirkliai. Jie supirkinėjo iš žemdirbių linus, grūdus, paukštieną ir vežė į Prūsiją. Kretingos aikštėje ketvirtadieniais vykdavo gausūs turgūs. Per prekymečius daugiausia prekiauta grūdais, arkliais, galvijais, milu, avalyne, odos žaliava, geležies gaminiais, iš Prūsijos įvežamais buities ir namų apyvokos reikmenimis. Prekyba ypač pagyvėjo 1892 m. nutiesus Klaipėdos–Bajorų geležinkelį.

XIX a. pab. atsidarė pirmosios lietuvių krautuvės. Edvardas Empacheris nuo 1896 m. prekiavo miltais, kruopomis, saldainiais, cukrumi, gelumbe, drobe ir kt.

1905 m. veikė 5 alaus krautuvės, 2 vyno parduotuvės, apie 60 krautuvių, vaistinė, 2 vaistų parduotuvės, 2 valstybinės degtinės prekybos kioskai.

XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pr. klestėjo kontrabanda. Iš Klaipėdos ir kitų Mažosios Lietuvos miestų gabenti tabako gaminiai, spiritas, alkoholiniai gėrimai, cukrus, smulkios tekstilės, galanterijos, bakalėjos prekės, draudžiama lietuviška spauda.

XX a. pradžioje kretingiškiai susidomėjo kooperatine prekyba. 1911 m. įkurta pirmoji Kretingoje kooperatinė vartotojų bendrovė. Tarp steigėjų buvo Kretingos parapijos klebonas Kazimieras Petreikis, gydytojas Feliksas Janušis, Budrių bažnyčios vargonininkas Pranas Jankauskas, ūkininkai Antanas Riauka iš Būdviečių kaimo, Petras Jurkus iš Petrikaičių k., Vincas Andriekus iš Traidžių k. ir kiti. Bendrovės valdybos pirmininku tapo kooperatinio judėjimo pradininku laikomas Budrių bažnyčios kunigas Felicijonas Lialis. Valdyba įkūrė parduotuvę ir sandėlį. Bendrovės parduotuvėje buvo galima pigiau negu privačiose įsigyti reikalingiausių prekių.

XIX a. gausiausios ir turtingiausios miestelio bendruomenės – žydų – pagrindinis verslas buvo prekyba. Žydai supirkinėjo iš žemdirbių linus, grūdus, paukštieną ir vežė į Prūsiją. Jų rankose buvo smuklės, traktieriai, krautuvės ir kioskai.

XX a. pradžioje žydai tebekontroliavo prekybą Kretingoje ir apylinkėje. Jie turėjo keliasdešimt smulkių parduotuvių, kuriose prekiavo manufaktūros, galanterijos, bakalėjos ir kt. prekėmis. Stambiausia ir didžiausią metinę apyvartą turinti parduotuvė priklausė Giršovičiui ir Kacelenbogenui. Turgavietėje ir prie pagrindinių gatvių stovėjo žydų kioskai, kuriuose buvo galima nusipirkti selterio, limonado, giros, alaus. Turgaus ir mugių dienomis iš valstiečių supirkdavo žemės ūkio produktus ir perparduodavo Vokietijos miestuose. Žydai taip pat keliaudavo po aplinkinius kaimus supirkinėdami arba keisdami į įvairias prekes skudurus, pardavinėdami adatas, skareles ir kitas paklausias prekes.

Stambiausia prekybos įmonė buvo Kretingos vartotojų bendrovė, suklestėjusi 1923 m. Ji aptarnavo beveik pusę apskrities gyventojų.

Didžiulę įtaką apskrities ekonomikai turėjo finansai ir bankų kūrimasis. Kreditai padėjo verslininkams apskrityje stiprinti prekybą.

Tarpukariu daugelis žydų laikė smulkias parduotuves, kuriose prekiavo bakalėjos, mėsos, geležies, statybos, fajanso, optikos, fotografijos, galanterijos, manufaktūros, elektros, kosmetikos ir radijo prekėmis, dažais, laikrodžiais, avalyne.

Sovietmečiu prekyba išliko Kretingos ir Salantų vartotojų kooperatyvų rankose. Jie buvo susivieniję į Kretingos rajono kooperatyvų sąjungą, priklausiusią Lietuvos kooperatyvų sąjungai. Ši organizacija Kretingoje pastatė universalinę parduotuvę, „Akmenos“, „Baltijos“ ir kitus prekybos centrus.

1990 m. rajono taryba priėmė sprendimą „Dėl prekybos darbo rajone“, pagal kurį didesnės paklausos prekes, kurių tuo metu labai trūko, vartotojų kooperatyvas, atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, skirstė rajono miestų ir apylinkių savivaldybėms, o sudarytos komisijos – gyventojams.

Lietuvai tapus nepriklausoma, pereinant prie rinkos ekonomikos, populiariausiu kretingiškių verslu tapo smulkioji prekyba, kuri sudarė rimtą konkurenciją iki tol rajone dominavusiai Kretingos rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai.

1990–1995 m. prekybos įmonių pagausėjo nuo 100 iki 380. Dauguma įmonių vertėsi prekyba ir komerciniu tarpininkavimu.

1998 m. rajone prekyba vertėsi 151 įmonė. Prekybos centre „Eglė“ pradėta prekiauti UAB „Senukai“ prekėmis.

2008 m. Vydmantuose veikusi UAB „Augma“ (138 darbuotojai) užsiėmė didmenine prekyba vaisiais ir daržovėmis.

Nuo 2000-ųjų į mūsų rajoną įžengia didieji prekybos centrai. Tais metais duris atvėrė parduotuvė „Iki“, 2002-aisiais – „Norfa“. 2003 m. atidarytas stambiausio Pabaltijyje didmeninės prekybos tinklo VP „Market“ prekybos centras „Maxima“. 2011 m. pradėjo dirbti buitinės elektronikos parduotuvė „Avitela“, 2014 m. – „Lytagros“ prekybos centras, prekiaujantis žemės ūkio technika, jos atsarginėmis dalimis, statybinėmis medžiagomis, kitais ūkio reikmenimis. 2016-aisiais Kretingoje atidaryta „Lidl“ parduotuvė.

Rita Vaitkienė, 2018

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. ANDRIEJAITIS, Pranas. „Norfos“ prekybos centras atvėrė duris. Švyturys, 2002, birželio 29, p. 5
2. BERŽELIONIS, Algirdas. Kretingos rajonas. Vilnius: Mintis, 1988, p. 11, 23. ISBN 5-417-00089-2.
3. GRIEŽIENĖ, Audronė. „Iki“ garantavo aukštos kokybės prekes, kultūringą aptarnavimą ir šypsenas. Švyturys, 2000, gruodžio 16, p. 1, 3.
4. GRIEŽIENĖ, Audronė. Kretingoje atidaryta „Maxima“. Švyturys, 2003, gegužės 31, p. 7.
5. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 12, 36, 39, 41, 57, 63, 74, 77, 78, 80, 82, 99, 101, 160, 165, 202, 237, 253, 255, 256, 260, 263. ISBN 978-609-404-057-3.
6. „Lidl“-o pirma diena Kretingoje – pirkėjų apgultyje [interaktyvus]. Pajūrio naujienos, 2016, birželio 3 [žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=14232>.
7. PUIŠIENĖ, Audronė. UAB „Senukai“ didelis prekių asortimentas – tikra šventinė dovana kretingiškiams. Pajūrio naujienos, 1998, sausio 6, p. 3.
8. STONKUVIENĖ, Laima. Kretingoje atidaryta „Avitela“. Švyturys, 2011, liepos 9, p. 16.
9. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Kyla dar vienas prekybos centras – „Lytagra“ [interaktyvus]. Pajūrio naujienos, 2014, vasario 11 [žiūrėta 2018 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/index.php?act=exp&sid=10668>.