Kretingos katalikų bažnyčios varpai

Neišliko žinių apie tai, kokie varpai buvo Kretingos bažnyčioje iki jos rekonstrukcijos XX a. pr. Žinoma tik, kad 1748 m. Karaliaučiaus meistro Johanno Jacobo Dornmanno pagamintas, 500 svarų svėręs varpas, 1831 m. Žemaitijos sukilėlių vadovybės įsakymu buvo pervežtas į Varnių metalo liejyklą.

1908–1912 m. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios rekonstrukcijos metu, pastačius didesnį bokštą, varpinėje buvo pakabinti 4 varpai, sujungti su bokšte esančiu laikrodžiu taip, kad muštų valandas ir ketvirčius (kvadransus, arba bertainius).

Didysis varpas iš vario nulietas garsioje Rusijos varpų liejykloje Valdajuje. Pirktas už 5 tūkst. rublių, svėrė 1 720 svarų (kitur minima – 1280 kg). 1916 m. Kretingą užėmę vokiečių kariai varpą sudaužė, nuleisdami iš bokšto. Šukes kaip žaliavą karo reikmėms išsivežė į Vokietiją.

Kituose dviejuose varpuose buvę užrašai teigė, kad jie senesni už pačią bažnyčią, statytą 1610–1617 m.

Mažesnis varpas svėrė 250 svarų (kitais duomenimis, – 20 pūdų). Vokiečių kalba jame buvo išlietas reljefinis užrašas: „ERMES LEST MIR AUF BEFEHL HINRICH VON FALCKENBERCH HAUPTMANAT EDEM HAUSE HERRN JOHANNI BORUMISSA ERBHERRN AUF CALNA IN UNGERN DES EDLEN WOLGEBORENEN BEI MEISTER HANS MEIER BESTELTER GIESSER DER KONIGLICHEN STADT UND ERMES IN LIFLANDT. RIGA GIESSEN. ANNO 1592“, t. y. „Mane padarė, paliepus Hinrichui fon Falkenbergui, kilmingajam šeimos vyresniajam, kilmingasis ponas Johanas Borumisas, Kalnos paveldėtojas Vengrijoje, užsakęs meistrui Hansui Mejeriui, liejikui karališkajame Livonijos mieste. Išliedintas Rygoje 1592 metais“ (vienintelis Lietuvoje to paties meistro varpas, nulietas 1605 m., yra Vilniaus liuteronų bažnyčioje Vilniaus g.).

Mažiausias varpas svėrė 86 svarus (kitais duomenimis, – 14 pūdų), jame buvo išlietas užrašas lotynų kalba: „SIT NOMEN DOMINI BENEDICTUM. ME FECIT ANNO 1593 MATTIAS BENNINCK“, t. y. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas. Mane 1593 m. padarė Motiejus Benninkas“ (šis meistras dirbo Gdanske).

XIX a. pirmojoje pusėje Kretingos bažnyčioje buvo dar keliolika įvairaus dydžio varpų: du choruose – 60 svarų (1839 m. jau minimas tik vienas – 30 sv.), signatūrinis prie zakristijos – 20 svarų, aštuoni didesni ir mažesni varpeliai prie altorių – 26 svarų, trys – refektoriume (vienuolyno valgomajame), prie įėjimo ir išvažiavimo vartų – 56 svarų. Deja, neišliko nė vienas. Dalį išsivežė Kretingą užėmę kariai, kitą, mažesnę, dalį, ypač įskilusius ar sudužusius, meistrai vietoje perliedindavo į naujus.

Lietuvos Krikšto 550 metų sukaktį Kretingos parapija nutarė įamžinti nauju, jubiliejiniu Šv. Antano vardo varpu, kuris 1939 m. jau skambėjo iš Kretingos bažnyčios bokšto.

1941 m. birželio 26 d., ieškodami besislapstančio rabino Benjamino Perskio, naciai padegė sinagogą, ugnis persimetė į gretimus namus, nusiaubė miestą, sudegė vienuolynas, sudegęs nuvirto bažnyčios bokštas, pražuvo jame kabėję varpai, kurių likučius išsivežė vokiečiai.

1985 m. į bokštą įkelti 3 nauji varpai, kuriuos Kadagynų k. (Darbėnų sen.) nuliedino savamoksliai meistrai kretingiškiai Antanas Stonys, Povilas Šoblinskas ir Juozas Butkus (per 10 metų jie išliejo keliasdešimt varpų ne vien Kretingos, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės, bet ir kitoms Lietuvos bažnyčioms) bei talkininkas Algis Karčiauskas, vadovaujami tuometinio Kretingos katalikų parapijos klebono Bronislovo Burneikio, varpų amato paslapčių besimokiusio garsiojoje Vokietijos varpų liejimo įmonėje „Schilling“, esančioje Apoldos mieste, netoli Erfurto. Pas kleboną B. Burneikį atvykdavo užsakyti varpų net iš Baltarusijos ir Estijos.

Varpai buvo liejami duobėje: metalas į ją tekėjo iš aukščiau stovinčios krosnies. Varpo forma buvo gaminama iš molio, į ją įspraudžiama kita, Klaipėdos menininkų pagaminta iš parafino, su ornamentų, herbų ir juos liejusių meistrų inicialų įspaudais. Iš smėlio varpą atkasdavo po 5–6 dienų, kai metalas visiškai sukietėdavo. Metalą (žalvarį, bronzą, varį), kurį suaukojo žmonės (žvakides, skambalus, virdulius, dubenis), – meistrai sverdavo atskirai ir į varpą jų įlydydavo atitinkamomis dalimis. Tad Kretingos bažnyčios varpai nulieti iš kretingiškių aukų. Tik alavą teko pirkti.

Metalo buvo dedama 300–400 kg daugiau, negu svėrė išlietas varpas, nes lydant likdavo šlako, metalo likutis nubėgdavo ant smėlio. Vienam varpui išlieti meistrai sudegindavo po 20 kub. m sausos pušinės medienos. Liejant pirmąjį varpą, neatlaikė ir lūžo armatūra. Kiti bandymai buvo sėkmingi. Nulieti ir į bažnyčios bokštą įkelti trys bronziniai varpai.

Pirmojo – Kristaus vardo – varpo svoris 2,3 t, aukštis (be karūnos) – 120 cm, pečių plotis – 256 cm, apimtis – 148,5 cm. Paviršius kalinėtas geometrinėmis figūromis (rombais, eglutėmis), sudarytomis iš kniedžių, viršus puoštas 8×12 cm dydžio sparnuotų angelų galvutėmis. Varpo liemens viduryje yra 20,5×20,5 cm apvalus reljefinis Kenčiančio Kristaus veido profilio atvaizdas, kurį rėmina ant neaukšto reljefo apvado išlietas užrašas: „+ Christus vincit Christus regnat Christus imperat“ (Kristus laimi, Kristus valdo, Kristus viešpatauja). Užrašas graiže: „1985 Viešpaties metais prie klebono Broniaus Burneikio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus šv. Tėvo Jono Povilo II Dievą mylintys  kretingiškiai patys tave varpe nuliejo +“. Varpo kepurė į viršų siaurėja per vieną pakopą, karūnos nėra.

Antrasis varpas – Švč. Mergelės Marijos – sveria 1,5 t. Jo aukštis be karūnos yra 103 cm, pečių plotis – 200 cm, apimtis – 120 cm. Viršutinę liemens dalį puošia reljefinės augalinės girliandos. Vidurinėje dalyje – 14×11 cm dydžio švč. Mergelės Marijos veido reljefinis atvaizdas, viršuje vainikuotas nimbu iš septynių gėlių. Apačioje – dar viena girliandos dalis. Graižą nuo liemens skiria tokia pati girlianda, kaip ir viršutinėje dalyje. Viršutinėje liemens dalyje, po augalinėmis girliandomis išlietas užrašas: „1984 Viešpaties metais“, kitoje pusėje „Vardas Marijos didžiai yr šlovingas“, graiže išlieta: „Švč Marijos garbei meistras Antanas Stonys technikinis vadovas kunigas Bronius Burneikis bažnyčios pirmininkas Alfonsas Staponavičius Kretingos katalikai patys nuliejo“.

Trečiasis varpas – Šv. Antano – sveria 0,9 t, aukštis be karūnos – 109 cm, pečių plotis – 186 cm, apimtis – 110 cm. Paviršius lygus, nedekoruotas, tik ant liemens reljefinėje plokštėje išlietas užrašas: „+ / Šv Antano garbei / 1984 / Viešpaties metai“.  Graiže: „M-s Stonys Kadagynes liejykla“.

2007 m. Kun. Burneikio varpai nukelti ir bokšte pastatyti kaip to laikotarpio simboliai. Svambalas daugelį metų juos mušė vienoda trajektorija, ir metalas įskilo. Visi trys varpai sueižėję, šerdys išimtos.

2007 m. bažnyčios bokšte skambėjo tik vienas varpas, kuriuo nuo 2011 m. nebeskambinama. Jis pagamintas iš bronzos, XIX a. pab. – XX a. pr. Maskvos Pavelo Nikolajevičiaus Finliandskio varpų fabrike. Svoris – apie 82 kg, aukštis – 44 cm, pečių plotis – 82 cm, apimtis – 49 cm. Viršutinėje liemens dalyje tarp dviejų aukšto reljefo pusapvalių rumbų kirilica šriftu rusų kalba išlietas užrašas: „Maskva, P. N. Finliandskio fabrikas. Svoris 5 pūdai 0,5 svaro“.

2011 m. bažnyčios bokšte Vokietijos brolių pranciškonų rūpesčiu šalia senųjų varpų įrengti elektroniniai, su užprogramuota kompiuterine įranga, skambantys vidurdienį ir prieš kiekvienas vakaro šv. Mišias – 18 val., sekmadieniais – prieš trejas šv. Mišias – 8, 10.30 ir 12.30 val.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. JURKŠTAS, Povilas. Senieji Kretingos varpai. Švyturys, 1991, gruodžio 24, p. 3–4.
2. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 90, 95, 243. ISBN 978-609-404-057-3.
3. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Bažnyčių statyba ir varpų liejimu išgarsėjęs meistras. Pajūrio naujienos, 1998, spalio 2, p. 1, 3.
4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Iš bažnyčios gaudžia elektroniniai varpai. Pajūrio naujienos, 2011, sausio 7, p. 5.
5. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kretingos bažnyčios varpai nuliedinti iš suaukotų žvakidžių ir virdulių. Pajūrio naujienos, 2007, balandžio 6, p. 4.
6. Šv. Antano varpas. Kada galų gale pirmą kartą galėsime jį išgirsti?! Kretingos parapija, 1938, Nr. 9, p. 66.
7. ŠVEBERAS, Povilas. Telšių vyskupijos bažnyčių varpai. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, p. 74-75, 111, 253-256, 457, 460. ISBN 978-609-447-149-0.
8. T. L. Šis tas iš Kretingos vienuolyno ir bažnyčios istorijos. Kretingos R. K. parapija, 1937, Nr. 8, p. 65.