Kryžiaus kelio koplyčios šventoriuje

Kryžiaus kelias – pamaldumo praktika, atsiradusi prisimenant Jeruzalės Via Dolorosa (Skausmingąją gatvę) – tai 14 stacijų, simbolizuojančių Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo teismo pas Poncijų Pilotą iki Prisikėlimo. Anot tradicijos, pirmoji Kryžiaus kelią Jeruzalės gatvėmis ėjo ir taip Viešpaties kančią prisiminė Švč. Mergelė Marija. Vėliau Kryžiaus kelio stotis apeidavo į Šventąją Žemę atvykę maldininkai. Kai į musulmonų užimtą Jeruzalę keliauti tapo pavojinga, pranciškonų rūpesčiu daugelyje pasaulio bažnyčių įrengtas 14 stočių Kryžiaus kelias. Šiuo metu Kryžiaus kelią (lot. Via Crucis) sudaro keturiolika Kristaus kančios vietų, arba stočių, pavaizduotų paveikslais arba skulptūromis.

Kryžiaus kelio įsteigimo privilegiją Apaštališkais Sostas skyrė šv. Pranciškaus broliams už jų rūpinimąsi šventomis Jeruzalės vietomis. Kanoniškai steigti Kryžiaus kelius turi teisę visi pranciškonai observantai, jų įgalioti bendruomenių kunigai, taip pat kardinolai ir vyskupai.

Nėra žinių, kada Kretingos bažnyčios šventoriuje buvo įrengtos Kryžiaus kelio koplytėlės, tačiau žinant, jog vienuoliai pranciškonai visais laikais rūpinosi Kryžiaus kelio pamaldumo praktika, tikėtina, kad ir Kretingos šventoriuje buvusias kapines juosusioje tvoroje 14 stacijų pastatyta Chodkevičių rūpesčiu. Kretingos šventoriaus kryžiaus kelio prototipas galėjo būti Romos Koliziejuje įrengtas 14 stočių Kristaus kančios kelias. Yra versijų, kad Kryžiaus kelio koplytėlės šventorių juosusioje tvoroje pastatytos XVIII a. pabaigoje, kai buvo uždarytos prie bažnyčios veikusios kapinės.

Pranciškonų vienuolyno kronikoje užsimenama, kad šventoriaus Kryžiaus kelio koplytėlės 1763 m. buvo restauruotos, taip pat paminėta ir apie 1732 m. šventoriaus viduryje pastatyta koplyčia, skirta Kryžiaus kelio stočių paveikslams saugoti, nes stacijų paveikslai koplytėlėse būdavo pastatomi tik apeigų metu, o saugomi koplyčioje.

1805 m. vienuolyno vizitacijos akte rašoma, kad šventoriuje yra Kryžiaus kelias, kurį sudaro 13 apvaikščiojimui skirtų koplytėlių, 1816–1826 m. aktuose minima, kad bažnyčios šventorius nuo seno aptvertas tvirtu akmenų mūru, dengtu čerpėmis, ir prie jo pastatyta 13 Kryžiaus kelio koplytėlių ir keturiolikta medinė šv. Jurgio koplyčia viduryje.

1850 m. vizitacijos akte minimas kvadratinis šventorius, aptvertas čerpėmis dengta akmenų tvora, prie kurios stovi 13 mūrinių koplytėlių, keturiolikta – šventoriaus viduryje, koplytėlėse yra Viešpaties Jėzaus kančios atvaizdai.

Tiksliai nežinoma, kada vietoj medinės buvo sumūryta dabartinė koplyčia, bet 1873 m. šventoriuje jau pažymėta 14 akmeninių Kryžiaus kelio koplytėlių.

Kretingos šventoriaus koplytėlių paveikslai iki XI stoties nutapyti pagal Johanno Christiano Leopoldo (1699–1755) raižinių ciklo ikonografinį pavyzdį.

Dabartinius 173 x 92 cm dydžio Kretingos bažnyčios šventoriaus Kristaus kelio stočių paveikslus 1919 m., aliejumi ant skardos arba drobės nutapė dail. A. Klimanskis. Tikėtina, jis nukopijavo ar užtapė prieš tai koplytėlėse buvusius baroko stiliaus paveikslus. Labiausiai sunykę XII–XIV stočių paveikslai buvo pertapyti ir pakeisti XX a. pabaigoje.

Iki mūsų dienų išliko prie bažnyčios šventoriaus akmenų mūro tvoros laisvai paeiliui puslankiu išrikiuota 14 koplytėlių, o šventoriaus viduryje viena didesnė mūro koplyčia, kuri Kryžiaus kelio praktikai nenaudojama.

Kretingos šventoriuje br. Mykolas Tamošiūnas OFM buvo radęs nudaužtą šventoriaus stacijų paveikslo gabalą, kurį jo brolis Kazimieras Tamošiūnas perdavė Pranciškonų gimnazijai.

Koplytėlės mūrinės, akmens-plytų mūro pamatu, plytų mūro sienomis, turi baroko architektūros bruožų: stačiakampio tūrio, keturšlaičiais, banguotų šlaitų stogeliais, profiliuotais karnizais, su negiliomis įstiklintomis arkos formos nišomis šoniniuose fasaduose.

Tarpukariu koplytėlių stogai buvo apskardinti angliška skarda, sutvirtinta kalvio darbo vinimis. Kelios arčiau parapijos namų esančios koplytėlės buvo restauruotos klebono J. Burneikio rūpesčiu 1980–1988 m.

2002 m., ruošiantis pranciškonų atėjimo į Kretingą 400 metų jubiliejui, koplytėlės restauruotos, numušus senąjį cementinį tinką, pro kurį mūras nekvėpavo, buvo naujai apmūrytos, nubalintos. Naujas skardas stogams pagal senas iškarpas pagamino ir įrengė skardintojas Juozapas Eidėjus iš Klaipėdos. Skardos parūpino UAB „Edija“, naujus langus labdaringai pagamino Prano Varkojo įmonė. Ruošiantis Kretingos bažnyčios 400 metų jubiliejui, 2016 m. pavasarį buvo remontuoti ir atnaujinti koplyčių pamatai.

Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso Kryžiaus kelio koplyčios 2008 m. paskelbtos kultūros paminklu, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, unikalus objekto kodas 31601.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

1. BENIUŠIENĖ, Irena. Bažnyčios remontas – bent pusšimčiui metų. Pajūrio naujienos, 2002, gegužės 7, p. 4.
2. DAPŠAUSKAS, Juozas. Pranciškonams Kretingoje – 400 metų. Klaipėda, 2002, spalio 4, p. 12.
3. GINIŪNIENĖ, Asta. Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje – XX a. pradžioje: sklaida ir raiška. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013, p. 52–53, 130, 299, 303–304. ISBN 978-609-447-117-9.
4. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 85. ISBN 978-609-404-057-3.
5. KANARSKAS, Julius. Kretingos vienuolyno istorinė raida XVII–XVIII amžiais. Pajūrio naujienos, rugpjūčio 23, p. 3.
6. KOPEC, Jerzy. Droga Krzyżowa. Poznań: Księgarnia Św. Wojciecha, 1987, p. 10–11.
7. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso Kryžiaus kelio koplyčios. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7521742C-A6CE-4465-ACB9-4FDB28B67211>.
8. Kretingos bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių kompleksas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2016 m. gegužės 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/6dabf731-729d-47ad-8c81-0c24b9532ee2>.
9. TAMOŠIŪNAS, Kazimieras [interviu, užrašė Jolanta Klietkutė]. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2014, l. 2.
10. VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Pranciškonų leidinys. Kretinga, 1940, p. 29.